Grybai

Sekmadienio ryte nusprendėm pasivaikščioti prie pat namų esančiame parke. Rezultatas nuotraukoje :). Viskas buvo surinkta per keliolika minučių. Anglai praeidami šalia matyt gūžčiojo pečiais. Vėliau Aistės darbe baisiai nustėro, kaip drystat rinkti ir valgyti grybus???, jie gi gali būti nuodingi :). Juokdariai, gaila, kad šiek tiek pavėlavom, uogos ir grybai jau prie pat pabaigos.

Veiksmas vyko prieš gerą mėnesį, nesuprantu, kodėl neparašiau anksčiau :)

Dar apie Anglijos bankus

Galvojau jau nepostinsiu daugiau :). Bet negaliu išlaikyt savyje viso pasitenkinimo kylančio pagalvojus apie Anglijos bankus.
Norėčiau papasakoti, kaip paskutinį kartą atlikinėjau pinigų pavedimą į Lietuvą. Veiksmas - centriniame banko skyriuje. Daugiau nei pusę erdvės užima čekių gryninimo operacijos, sudėtingoms operacijoms kaip manoji, skirtas valiutos keitimo punktas :). Palaukiu šiokią tokią eilutę, prieš mane stovi pagyvenęs juodukas - matosi kad pirmą kartą. Klausia moteriškės už stiklo, kaip man čia penkis šimtus kanadietiškų dolerių pervesti? Na, ta sako - turi užpildyti va šitą formą - ir kiša jam kopiją. O ta forma, tai kraupi iš tiesų, susigaudyt praktiškai be šansų. Akivaizdu, kad juodukui tas visiškai neįmanoma. Jis bando į kitą stiklo pusę permesti kažkokį lapuką, kuriame surašyti reikalingi duomenys, daugiau jis nieko neturi.. Iš anos pusės jam mandagiai nusišypsoma, ir pasakoma, kad mes formų nepildome, ir paprašoma eiti prie tam skirtų vietų ir užpildyti pačiam. Tas dar bando maldaut, tai gi man reikia labai pervesti pinigėlius, pagelbėkit kaip nors. Aha, pasvajok, juodi ir neturtingi klientai čia niekam nerūpi. Dar mandagiau jo paprašoma suktis pačiam. Aplamai, tas angliškas sterviškumas uždengtas mandagumo kauke jau pradeda knisti. Šypsosi iki ausų ir tau peilį į pašonę.., čia taip įprasta.

Na gerai, ateina mano eilė. Aš jau formą užsipildęs. Prasideda spektaklis :). Pora minučių praleidžiama tikrinant tą formą, tada bandoma kažką įvesti į kompiuterį, uždedamas štampas, kopija gražinama man, ir ate. Oho, viskas užtruko tik penkias minutes. Tik pala, mano pasas vis dar vidinėj švarko kišenėj... Klausiu kaip čia dabar?, ir viskas? Jokios autentifikacijos? Oi sako, apsirikau.., galvojau vienu nuliu mažiau ten buvo parašyta :) Mažiau tūkstančio svarų tipo nereikia jokių tikrinimų. Na, ir tada pradeda kratyti. Paimamas pasas, kreditinė kortelė, išsitraukiama dar viena speciali anketa, ir pradedama klausinėti visokių kvailų klausimų, kaip mamos vardas, kokiu tikslu tu čia tuos pinigus pervedinėji, etc. Atminkim, kad už manęs stovi jau dešimties žmonių eilutė, telaukianti pasikeisti valiutos. Baigus visus patikrinimus, atsiprašoma ir einama visko atšviesti :) Eilutė auga, bet anglai mandagūs :), iš akių matau kad norėtų šitą imigrantą paskersti, bet į akis nesako. Kopijos daromos kokias penkias minutes.., eilutė auga.. Galų gale moteriškė gryžta, gražina visus dokumenus ir ate. Viskas užtruko tikrai geras dvidešimt minučių, jei už manęs stovėjęs kolega butų buvęs lenkų kilmės ir planavęs atlikti panašią operaciją, tai manau anglai eilutėje nebūtų atlaikę.
Beje, tai dar nereiškia, kad operacija buvo atlikta :). Po kelių valandų patikrinus kreditinę kortelę, pinigėliai vis dar ten :). O po keturių dienų, Lietuvos banko sąskaitoje irgi vėjai... Na argi galima gyventi su tokiu servisu?

Dar viena istorija iš laikraščio. Porelė ima kelias paskolas, po to riša į vieną ir panašiai. Sumoje paima 40k svarų ir +20k sumoka draudimui nuo galimo nedarbo :). Skundžiasi kad išdūrė. Kai kas tai vadina apgavyste, bet bankui tai sėkmingas verslas.
Dar vienas pavyzdėlis, beje šviežias šios dienos. Gaunu laišką, jame banko pasiūlymas investuoti. O investuoti TAIP LENGVA. Tereikia parašyti, kiek nori kas mėnesį investuoti, pasirašyti, siųsti atgal paštu, ir VISKAS, tau kas mėnesėlį nuskaičiuos pinigėlius. Apie bet kokius komisinius ar panašiai nė žodelio. O tie komisiniai beje nežmoniški. Kyla keistas noras su ta anketa eiti į teismą, nes iš tiesų tai elementarus sukčiavimas, bet ech...
Rodos šioj šaly daug kas gyvena iš apgaulių, ir tam kad jos geriau sektųsi, daug šypsosi ir yra labai mandagūs. Šlykšti šalis.

Žygis Settle

Šį savaitgalį darbdaviai paprašė dirbti overtaim'ą. Labai mandagiai :), ir atlygis už vieną dieną gaunasi astronomiškas, bet nusimatė pakankamai geras oras, išvaistyti tokią dieną darbui atrodė nusikaltimas.
Tad keliaujam į Šiaurės Jorkšyrą - Yorkshire Dales nacionalinį parką, miestelį Settle. Vietovė pagarsėjusi savo grožiu. Labai kalvota - čia susispeitę nemažai didesnių Anglijos kalnų. Pvz pirmoje nuotraukoje matyti Ingleborough, didžiausias regiono kalnas. Nors iki jūros nuo čia koks 100km, sakoma kad nuo viršūnės esant tyram šiauriniam orui galima matyti krantą. Vietovės tikrai gražios, tvirtai gali pasakyti, kad iš visų mūsų žygių pačios vaizdingiausios.
Dar ši apylinkė pagarsėjusi urvais. Paskutinėje nuotraukoje matyti įėjimas į Viktorijos urvą - archeologinių tyrimų šventovę. Tiesa nepasiėmėm prožektorių :), tad labai giliai patyrinėti nepavyko, bet jau puikiai jautėsi tradicinė urvų drėgmė. Iš visų pusių lašantis vanduo ir slidūs akmenys. Visada žavėjausi speleologų žygiais, šį kart teko bent maža dalele patirt tą jausmą.
Nors pasak žingsniamačio sukarta viso labo 30.000 žingsnių, jaučiasi gerokai daugiau, beveik kaip kalnuose, atstumais sunku ką nors matuoti, kai išvien tai kyli tai leidiesi. Nuovargis neblogas, o nuotaika puiki - turbūt geriausiai pavykęs žygis.

Starlight Express

Paprastas vizitas teatre gal ir nenusipelnytų įrašo bloge, bet tai juk "Starlight Express", paties Andrew Lloyd Webberio nepakartojamas ir unikalus šedevras. Bent taip buvo galima suprasti iš reklamų :).
Skambu provincialiai, bet nieko panašaus iš tiesų regėti neteko. Kertinis miuziklo ("roko miuziklo") kabliukas - visi aktoriai su riedučiais. O kai esi su riedučiais, vietoje nustovėti sunku, veiksmo, greičio pakanka per akis. Muzika - super, pakanka lyrinių epų, bet taip pat lengvai eina ir rokas, bliuzas, hip-hopas, rokenrolas. Kostiumai - iš vis fantastiški, spalvos liejasi per kraštus. Efektai irgi nerealūs, vienas kaskadininkas pastoviai su riedučiais daro salto, karts nuo karto nusileidžia ekranas, užsidedam 3d akinius ir veiksmas persikelia į žiūrovų salę ;)
Istorija aišku nepretenzinga, bet matyt to ir reikia, ŠOU - visom prasmėm nuostabus.
Ach, kad tik daugiau tokių stebuklų atvažiuotų į Bradfordą :) Kolegos emigrantai Londone turbūt iš manęs tik pasijuoktų, šito gero ten greičiausiai netrūksta.

Almeria

Lengvas nukrypimas nuo emigracijos temos :)
Nusprendėm keturiom dienom vieną geografinį ekstremumą - amžiną lietų, pakeisti kitu - sausiausiu regionu Europoje. Almerija, Andalūzija, Ispanija. Bilietus perkam Jet2, plius randam viešbutuką trim naktim ir pirmyn.
Pirmas ispūdis ryškiai oranžinis - šios spalvos čia netrūksta. Važiuodamas tiltu per išdžiuvusią upę gali pagalvoti, kad atsidūrei Marse. Dėl galybės dulkių oranžinės net palmės, taip pat ir visos mašinos. Pastatai visi balti arba geltoni, atrodo šiaip fainai, kaip iš filmų apie "nerūpestingą gyvenimą", kitaip įsivaizduoju ir neįmanoma, nes temperatūra - apie 33 laipsnius, tokia laikosi visas keturias dienas, ir nė debesėlio. Einant šaligatviu koja netyčia išslysta iš tapkės ir AJAJAI, DEGA, eksperimentas pakartojamas ant šešėlio - ne ką geriau :)
Gerai pagalvojus iki Sacharos nuo čia ne taip ir toli, gal 100 km nebus į pietus iki Maroko, ir tada dar biški :)

Elgiamės kaip tikri turistai ir bandom naudotis visuomeniniu transportu :). Mano ispanų kalbos žinios ne tokios ir blogos, kaip ir tikėjausi, bet ir ne tokios geros, kaip slapta viliausi :). Kartais atrodo, kad mane jie supranta, bet aš jų tai tikrai ne :) Pradedu aiškiai ir lėtai, - 'Puedo komprar biliete aqui?', - 'Aqui?, blablablabla no aqui', - 'Quiero pagar biliete, tengo dinero aqui', bandau dar paprasčiau, - 'blablablablablablabla, no aqui', - 'de me dos bilietes', ir kišu 10 eurų :), šitas triukas sulošia, reikėjo iš pradžių taip :)

Pats miestas visai tvarkingas, viešbutukas padorus, pusryčiai jame išvis nuostabūs, o ispanai irgi visai nieko :). Jūra graži, mėlyna, nors ir ne itin banguota. Servisas prie jūros irgi pusė velnio, gali gauti stacionarų gultą už juokingą kainą, ir gulėt pavėsy prie pat jūros gurkšnodamas vyną.
Tiesa, nieko daugiau ypatingo be jūros mes ir nepamatėm. Ekskursijom reikėjo susirūpinti anksčiau, nes visokie akvaparkai jau užsakyti. Bandom klaidžioti po patį miestą. Čia vienu metu pasidarė visai nedrąsu, kai nuklydom į jų Mediną. Siauros gatvelės, aplink rodos ne ispanai, o jau juodesni už vietinius elementai. Paėjus toliau, atsiveria olų rajonas - žmonės iš tiesų čia gyvena olose !, bet atrodo kad ne labiausiai pasiturintys. Gaila, kad mūsų fotiko gabaritai neleidžia jo greitai paslėpti užantyje, taigi foto nepadarėm.

Che, dar vienas ispūdis - tai MĖSA :). Esam buvė Italijoje, bet kažkaip šį elementą praleidom. Dabar jau teko atsigriebti :) Pietiečiai mėsą gaminti MOKA. Rūkytos dešros, kumpiai, įvairiausi gaminiai, kurių pavadinimų net nebandžiau prfisiminti. Na, pasirinkimas tai kažkas tokio. Eiliniam supermarkete, pamačius mėsos skyrių galima atsisėst ant žemės. Apie specialias parduotuves net nėra ko kalbėti. Iki šiol laikiau tokią naivią nuomonę, kad Lietuvoje mėsos klausimu yra visai neblogai.., o ar galima buvo labiau suklysti :)

Tai tiek chaotiškų prisiminimų iš šios lengvos kelionės.

IMAX

Gal kam nuskambės naiviai, bet pirmą kartą gyvenime apsilankiau 3d kine ir likau sužavėtas :)
Esame buvę IMAX'e Stokholme, tas buvo sferinis, nepalaikė 3d, ir didelio ispūdžio nepaliko.

Bradfordo IMAX'as tai visai kas kita. Visų pirma ekranas išdėstytas ne sferos pavidalu aplink visą salę, bet priekyje, kaip normaliam kine. Ekranas didžiulis ir šiek tiek įgaubtas. Pati salytė labai maža, taigi visi žiūrovai sėdi prie pat ekrano. Beje įeinant dar išdalina specialius akinius.

Užtemsta salė..., tradicinė reklamos dozė, ir prasideda :) Iš tiesų, atsiduri trimatėj aplinkoj, tarsi ekrano viduje. Rodo kito filmuko trailer'į apie dinozaurus, vienas plėšrūnas praeina šalia, pasisuka į žiūrovus ir PUOLA ! Penki metrai, trys, vienas ir BUM, pralekia kiaurai :) Visa salė suošia. Pulso nematuoju, bet ramybės būseną viršyti turėtų. Po trailerio pradeda pagrindinį filmą, vadinasi 'deep sea 3d'. Šis daug ramesnis, adrenalino neperdozuoja, bet užtai labai gražus. 45 minutes plaukiojam po koralų rifus, stebim kaip keisčiausi jūros gyviai pykstasi ar draugauja vieni su kitais. Scena, kur aštunkojis bando užpulti maldininką tai kažkas tokio. Vaizdai fantastiški, garsas taip pat neatsilieka, pojūtis be galo realus.
Šiaip yra ir trūkumų. Vaizdas ne visada tobulas, skirtingos ekrano dalys fokusuojasi netolygiai, aplamai, kartais kad pagautum fokusą turi įvairiai kraipyt galvą ar tampyt akis :). Nuo tokių veiksmų gana greitai įsiskauda galvą. Ilgo filmo taip tikrai nepažiūrėsi. Nusiėmus akinius ekrane nieko gero nematai, vaizdas lengvai dvigubinasi. Šiaip technologija čia rodos paprasta. Į ekraną vienu metu šviečia po kelis skirtingos poliarizacijos šviesos srautus. Vienas akinių stiklas praleidžia vieno kampo šviesą, o kitas stiklas - kito. Taip vienu metu gauni į akis du vaizdus, kurie kartu matyt ir sukuria 3d efektą. Veikia panašiai kaip eiliniai poliarizuoti saulės akiniai. Komforto gal tikrai trūksta, bet efektą sukuria neblogą.
Vieno tik nesuprantu, ką tokia smagi atrakcija veikia Bradforde, bet skųstis nesiruošiu :)

Laisvalaikis

Taigi, koks tas laisvalaikis Anglijoje? Galiu tvirtai teigti, kad kitoks. Jokių baidarių, šašlykų, maudynių ežeruose. Jokių dviračių, palapinių ar ramaus poilsio sode. Grybavimo sezonas praeis nepastebėtas, vyno šiemet negaminsim, o teleskopo gamyba atidėta geresniems laikams.

Natūralu, kad atsivėrė nemaža niša, kurią bandom užpildyti įvairiausiais būdais.
Žinoma, pirmoje vietoje tai kelionės, Anglija - didelė šalis, tad galimybės šioj srity nemažos. Svarbesnes keliones bloginu, smulkesnių taip pat nėra mažai, bet turiu pripažinti, kad daug kas jau kartojasi. Dar turim numatę kelias neblogas vieteles - Edinburg, Blackpool, pora atrakcijų Yorkshire Dales parke, taip pat kalnai Lake District. Bet fantazija po mažu senka, o Anglija panašu kad nesiplečia.

Ką gi veikiam laisvu nuo kelionių metu? Na, būna kad ir sėdim namie :), ne tai kad namie nebūtų ka veikti, turiu krūvą knygų, apie kurias svajojau visą gyvenimą, yra TV, internetas, bet dabar ne apie tai.

Pirmas dalykas, vertas paminėti - tai maistas. Anglija kultūrų stygiumi nesiskundžia, tad laisvai galim kiekvieną savaitę išsirinkti vis kitos šalies virtuvės restoraną. Kainos angliškoms algoms nebaisios, tad sėkmingai tą ir darom. Neblogas privalumas - skirtingų šalių restoranuose dažniausiai aptarnauja tos šalies tautybės padavėjai. Kažkaip prideda šarmo. Lietuvoj gi būna gan juokinga, kai atėjus i japonų restoraną jus pasitinka atitinkamais drabužiais apsirengus lietuvaitė :) Arba picerijose nesigirdi temperamentingo 'mama-mia'. Čia šituo klausimu viskas daug šauniau.

Sportas - na čia nieko ypatingo, Aistė lankosi gym'e, kartais abu einam į baseiną, aš dar pažaidžiu futbolą su anglais kolegomis. Beje, norintiems pažaisti futbolą, čia teikiamas visai šaunus servisas. Procesas paprastas - surenki būrelį žmonių, užrezervuoji laiką, nuvažiuoji, sumoki juokingą sumelę(išdalinus) pinigų, nuleki į persirengimo kambarį, o iš jo į jūsų grupelei paskirtą aikštę. Tų aikščių sumoje kokios penkios lauke, panašus skaičius viduj. Bent jau lauke jos įrengtos puikiai. Plotu orientuotos dviems komandoms po penkis žmones. Iki pusantro metro aukščio apkaltos lentomis, taigi nėra užribio ir galima į lentas atmušinėti kamuolį pasuojant, kaip ledo ritulyje. Virš lentų aplink nutiestas super aukštas tinklas, nors vieną kartą ir pavyko išspirti į gretimą aikštelę :) Kiečiausiai tai padaryta danga - dirbtinė žolė(astroturfas), labai smagi. Pačiam kristi neteko, bet tie, kuriem tekdavo, labai neverkė :). Taigi - lakstyk, spardyk ir žvenk :). Gailiuosi, tik kad sekantis mačas numatomas kitą ketvirtadienį, kai ilsėsiuos Ispanijoje.

Kinas - čia aišku nėra daug ko rašyti, tik tiek, kad nevilties apimti keliaujam i ji labai dažnai :) Na ir reklamos prieš filmus. Kažkas įdomaus, sunku aprašyti, reikia pamatyt. Beje, turim tikrą IMAX'a, gebantį išspausti 3d, tik niekaip į jį neišsiruošiam. Užtai turim bilietus i Teatrą. Šiaip jame nieko gero nerodo, bet šįkart atkeliauja Starlight Express. Tikiuosi nenuvils.

Hmm, pradėdamas šį postą, tikėjausi pagaminti daugiau teksto.. Dabar, skaitydamas ką parašiau, tikrai matau, kad kompensuoti lietuviško laisvalaikio nepavyko.. nyku. Nesakau, kad nesistengiam. Bandėm domėtis banglentėmis, nardymo galimybėmis. Jų užtenka, bet tokių atrakcijų kainos jau kandžiojasi. Dar vienas variantas - tai pirkti mašiną, galimybės turėtų prasiplėsti, bet nesinori tiek įsipareigoti. Kol kas belieka guostis, kad visa tai laikina, dar pusmetukas ir situaciją keisim iš esmės.

Kartais jautiesi kosmopolitas-klajūnas, galėtum gyventi vien kvėpuodamas didmiesčio oru. Bet euforija praeina, ir pasiilgsti elementaraus pastovumo, tų mažų rūpestėlių savo aplinka. Pasiilgsti nuosavo būsto, kurį galėtum tobulinti, kuriame pavasarį galėtum persodinti gėles. Euforija gryžta, nuosavas bustas Lietuvoje padvelkia nykuma, ir vėl jautiesi nuostabiai irdamasis per spalvingą žmonių minią. Nėra taip blogai, šviesių momentų gerokai daugiau nei tamsių, tik kaip sutvarkyti gyvenimą, kad jame netrūktų nieko? :)

Londonas

Londone jau esame buvę, tad išspausti susižavėjimo ašaros šiame poste gali ir nepavykti. Ir visgi, besilankant šiam mieste - minčių begalės.
Visų pirma - tai miestas, kuriame niekada neturėtų kilti klausimas: ką gi veikti šį savaitgalį? Begalės muziejų, galerijų, teatrų, restoranų nuobodžiauti neleis niekada. Turiningas laisvalaikis garantuotas N metų į priekį.
Antras krentantis į akį Londono bruožas - tai greitas gyvenimo ir darbo tempas. Ne paslaptis, kad Londone gyvena "didysis" verslas ir vien buvimas greta jo kažkaip keistai jaudina. Žinoma, kasdieniam gyvenime to gal ir nejaustum net ir dirbdamas kiečiausioj Sičio firmoj, bet šiuo metu tas nerūpi.
Trečia - tai i akis krentanti prabanga. Jos čia su kaupu. Milžiniškas skaičius žmonių Londone gyvena itin pasiturinčiai. Ar skoningai - jau kitas klausimas, bet mano motyvaciją: dirbti ir uždirbti, stimuliuot turėtų itin šauniai.
Ketvirta - tai Pasaulio miestas. Begalės kultūrų, persipynusių ivairiausiomis formomis verda viename katile. Toks vaizdas, kad čia nebėra anglų ar pakistaniečių, čia gyvena Londono piliečiai. Gal tai ne visiem prie širdies, bet man - įtikėjusiam kosmopolitui, tai pats tas.

Net sunku apsakyti žodžiais jaudulį, kuri patiriu vien rašydamas apie šį Miestą. Žinoma, realiam gyvenime viskas sudėtingiau. Pvz nesu įsitikinęs ar norėtume čia auginti savo vaikus. Be to išlieka daugelis Anglijos kabliukų. O apie svajonių namą turbūt teliktų svajoti toliau :) Bet nepaisant nieko, dabar aš studentas, ką tik atvykęs iš Kaimo į Miestą ir šnabždantis į ausį savo draugei: "pažvelk kiek daug ponų, kokie jie visi gražūs". Nagi, ar iš tiesų sutiktų studentas, 4 metus studijavęs Vilniuje, gryžti gyventi i gimtąjį Balbieriškį? Panašiai dabar jaučiuosi ir aš..

Važiuodami traukiniu atgal, kalbamės su Aiste, kad būtinai gryšime cia pagyventi. Neaišku kaip leis situacija, po metų ar penkių, bet būtinai gryšime.

NeEmigruoju į UK

Atėjo metas pažvelgti tiesai į akis, į UK neemigruosiu. Jau 3 mėnesiai kaip čia, daugiau nei gana, ka susidaryti bendrą paveikslą. O paveikslas toks: UK - nuostabi šalis dirbti, uždirbti, įgauti patirties, padaryti karjerą, pakeliauti po pasaulį. Bet emigravimui į ją - visiškai netinkama. Tokią nuomonę beje susidariau ne vienas, man pritaria ir anglai, su kuriais teko kalbėtis šia tema. Ty, jauni anglai dar ir kaip pasiruošę kuo greičiau bėgti iš šios netinkamos gyvenimui šalies ir keliauti į daug tinkamesnes - kaip Australija ar Kanada. Beje ne tik pasiruošę, iš kelių pasakojimų panašu, kad reta šeima nesusidūrusi su emigracijos problema.
Atrodo keista ar ne? Gali pasirodyti kad kaltas žalesnės žolės sindromas, bet iš tiesų viskas yra paprasčiau - Anglija tiesiog netinkama normaliam gyvenimui. Argumentų - nors vežimu vežk. Pradėkim nuo tradicinių:
- Anglijoje tragiška sveikatos apsaugos sistema, patiems naudotis neteko :), bet reikia tikėt ką sako kiti
- Anglijoje prasta švietimo sistema, ypač vidurinėse mokyklose. Naudotis taip pat neteko :)
- Be galo materialistinė - vartotojiška visuomenė, pasak vieno mano kolegos - "It's all about the money"
- Oras iš tiesų prastas. Iš pradžių atrodė visai neblogai, bet dabar jau panašu, kad vasaros matyt nesulauksim :)
- Angliškas maistas vertas tik pasišlykštėjimo( vien ko vertas fish&chips - beskonis ir skęstantis aliejuje žuvies bei fri bulvyčių mišinys ), ir ne visose situacijose pavyksta jo išvengti
- Milžiniškos būsto kainos. Palyginus su Lietuva, ne ką mažesnės ;). O jei rimtai, tai tūlas anglas kas mėnesį atiduoda bankui ne ką mažesnę savo algos dalį, nei jo kolega Lietuvoje. Visi kalba apie burbulą, bet iš kalbų naudos nedaug :)

Be šių visiem žinomų Anglijos blogybių norėčiau paminėti ir vieną asmeninę - net jei būstas būtų pigesnis, pirkti nenorėčiau. Vien dėl to - kad normalaus čia nestato :). Vien vadinami townhouse'ai - tai reiškia triaukščiai kotedžiukai su aru žemės. Nei normalių namų, nei daugiaukščių su geromis panoramomis čia tiesiog nebūna.

Galėčiau pavardinti ir pliusų, bet dabar nenoriu :), netinkama nuotaika... Tiesiog galėčiau pasitelkti Economist'o skaičiuojamą gyvenimo kokybės indeksą. Pagal jį Anglija puikuojasi kažkur trečio dešimtuko gale. Nėra labai blogai, bet galima rasti ir geriau :)

Nenoriu dabar daryti toli siekiančių išvadų, bet panašu kad Anglijoj visam gyvenimui tikrai neužsibūsim. Pora metų patirties pravers, bet po to teks krautis lagaminus.

Huddersfield'o karnavalas

Ir sugebėk nepasiimti fotoaparato į Tokį renginį... Sunku apsakyti žodžiais ką matėm ir regėjom.
Huddersfield - tai gan smagus miestelis su nuostabiu antikvaro turgeliu, gražiomis centrinėmis gatvėmis ir fantastišku kraštovaizdžiu. Tuo nuobodybės ir baigiasi. Mat kiekvieną vasarą rengiamas karnavalas! Gal toks karnavalas ir nenustebins žmogaus buvusio Rio, bet man tai buvo kažkas nauja. Matėm tik paradą - vienas pagrindinių festivalio renginių parke deja atšauktas dėl praskydusios žolės. Bet kokį paradą :). Pagrindinis bruožas - parade dalyvauja tik juodukai. Itin ryškios spalvos, įmantriausi kostiumai, plunksnos, spalvingos dekoracijos, na..., be nuotraukų sunku. Jų šokio judesiai - kaip iš Discovery kanalo ;) - Afrikos giluma. Galbūt net ne tiek Afrikos, man visa šita šventė labiau neša į Afro-Karibų kultūrą. Dar viena pikantiška detalė - tarp žiūrovų - taip pat labai labai daug juodukų. Apsirengę tais savo margintais kostiumais, išsidabinę "auksu" :). Na - tam tikrais momentais nepagalvotum kad esi Anglijoj. Matyt į miestelį suvažiavo pusė Anglijos juodukų. Na, buvo smagu, ir matyt teks pirkti fotografuojantį telefoną ekstra atvejams :)

Liverpulis & Chesteris

Savaitgalį keliaujam švest draugų gimtadienio. Ta proga aplankomi ir keli nauji miestai: Liverpulis ir Chesteris. Tiesa sakant jau lengvai atsibodo tie patys ir tie patys vaizdai vis skirtinguose miestuose :). Tad pasinaudoje proga, kad Liverpulis itin reklamuojasi kaip baisiai kulturingas miestas, maunam i jo muziejus. O šie pasirodo visai nieko. Viskas už dyką :), netgi tokie niuansai, kaip planetariumas. Šiaip visai nieko "Pasaulio muziejus", stilium iš visur apie viską. O meno galerijoj bent šiuo metu nereali Josh Kirby paroda. ( Šis vaikinas pagarsėjęs kaip vienas žinomiausių SF & F tapytojų ).
Chesteris šiaip irgi smagus miestelis, atkasinėjamas romėnų amfiteatras, apeinama ginybinė siena, šiaip nemažai istorinių atrakcijų. Bet ispūdžiai jau neteko pradinio žavesio :), laikas daryti pertrauką.

Darbas Korporacijoje

Iki šiol laikiausi politikos nerašyti apie savo darbą. Šiom dienom sukanka du mėnesiai, manau jau galima :). Šiukšlių lauk žinoma nenešiu, bet kai ką idomaus papasakot galiu.
Pradėkim nuo pačios įmonės. O ji visai nemaža, stabiliai įsitvirtinus penkiašimtuke didžiausių pasaulio įmonių. Pagrindinė veiklos sritis ne IT, bet IT skyriuje keli šimtai žmonių - kuriantys projektus / aptarnaujantys vidines sistemas. Laimei aš prie projektų. Iš tiesų yra vienas didelis projektas, kurį jie patys vadina antru didžiausiu Anglijoje. Kiek tame tiesos nežinau, bet panašu, kad galbūt sako tiesą.
Reikėtu dar priminti, kad mano darbo patirtis - iš salyginai mažos įmonės Lietuvoje. Tad pereinamasis šokas tikrai nemažas :)
Pirmi įspūdžiai natūralūs - visi moka dirbti savo darbus, ir ne daugiau. Iš tiesų aš jiems lengva mįslė - nes puolu dirbti visiškai man nepriklausančius darbus, ir kai man tai šiek tiek prikiša - puolu aiškinti, kad taip šimtą kartų greičiau, o biznis juk nelaukia :). Mano iniciatyvų labai neslopina, bet akivaizdu, kad jiems tai keista. Įvairiausioms infrastuktūrinėms problemoms spręsti čia sukurti atskiri skyriai, kurie už tai atsakingi. Elementariausias pavyzdys - jei tavo programoj "nuteka" atmintis - tai jau ne tavo problemos - yra specialus skyrius, kuris moka naudotis specialiais įrankiais, ir kuris turėtų tau kone pirštu parodyti į tavo paties blogai parašytą kodo gabalą.
Tokių specializuotų padalinių daug. Ir iš tiesų jie savo darbus dirba labai gerai. Tik mane kartais erzina, kad dėl elementariausių komunikacijos problemų tas užtrunka. Dažnai puolu juos dubliuoti. Aišku tada pasako, kad persistengiu, bet šiaip patenkinti, kad problemos sprendžiamos greičiau.
Antras didelis įspūdis - tai mano kolegos - programuotojai. Viena - amžius itin įvairus - nuo ką tik baigusių iki jau belaukiančių pensijos. Kita - tai jų pajėgumas. Nėra nė vieno "silpno". Ką ten silpno - lietuviškais standartais nėra nė vieno vidutinio. O senior'ai iš vis kieti. Tikėjausi tikrai prasčiau.., antra vertus tokia aplinka verčia pasitempti, tobulėjimui ribų beveik nėra.
Trečias įspūdis pats didžiausias - tai projektų valdymas, vykdymas. Komandoje aiškiai paskirstytos rolės ir visi atsako už savo sritis. Testuotojų ir biznio analitikų požiūris į darbą bei sugebėjimai lengvai stulbina. Plius dar niekada neteko dirbti tikroje Agile aplinkoje. Projekto vadovas dirba taip, jog niekada nenudilsta įspūdis, kad kaip tu pats nenusidirbtum, jis viską ištrauks :)
Ketvirtas įspūdis - tai gan lanksčiai ir protingai parenkamos technologijos. Didelėj korporacijoj tikėjausi ir didelių standartų bei suvaržymų. Iš tiesų nieko panašaus. Technologijos pakankamai lengvo svorio, nesibaiminama atviro kodo.

Dar apie darbo salygas. Gan netikėtai suvokiau, kad savo darbo valandas normuoji pats. T.y. gali kada nori ateiti - kada nori išeiti, niekas tavęs nebars. Tik per daug nepiknaudžiauk. Oficialiai reikia atidirbti 7 valandas. O toliau jau tavo paties rūpestis, kaip tai padarysi. Sekantis dalykas - niekas neturi teisės tavęs trukdyti ne darbo metu. Ir tai gan šventa. Kas benutiktų, vakare eini namo - ir darbą palieki darbe. Jokie persidirbimai neskatinami. Na aš tuo ir naudojuosi :).
Užtai darbo metu dirbu daug. Laimei, kad daug dirbant, rezultatų taip pat netrūksta, tad jaučiuosi neblogai. Svarbiausia, kad patirties gaunu su kaupu, kas suteikia papildomų jėgų bei motyvacijos.

Labai įdomu stebėti savo kolegas. Pirmas įspūdis - kad visi daug ir stipriai dirba. Ir iš tiesų kai kurie dirba kaip jaučiai. Visgi, arba mažiau ambicingi, arba tiesiog jau ilgiau dirbantys jau įvaldė meną, kaip vaizduoti dirbančius :). Tam tereikia visai nedaug - tavo komandos vadovas turi būti seniai gerai pažįstamas kolega. Dar padeda, jei aplinkiniai kolegos nelabai žino ar supranta ką tu darai :) Tokių paukštelių pakanka. Ir reikia pripažinti - kad didelė įmonė - tokiems yra ideali terpė.
Antra vertus - daugiau yra tikrai darbščių - atsidavusių darbui žmonių. Daug ką lemia ambicijos. Anglijos visuomenė - labai labai materiali. Norint įgyvendinti šios visuomenės lūkesčius iš tiesų reikia dirbti sunkiai.
Nesakau kad man prie širdies tokia aplinka, bet patirtis tikrai neįkainojama. Sunkiai įsivaizduoju, kad Lietuvoje sugebėčiau rasti geriau organizuotą komandą, kurioje išmokčiau tokių dalykų, kurių išmokstu dabar. Apie projektų dydį ir sudėtingumą nereikia nė svajoti. Dar tik du mėnesiai, bet jau jaučiuosi visa galva viršesnis už save patį Lietuvoje.

Anglijos orai

Šiandien norėčiau pasiskųsti Anglijos orais :). Hmm, juk visi mes įsivaizduojame kad Anglija - tai ūkanota šalis, kur amžinai lyja.. Šimtą kartų geriau emigruoti į Ispaniją, ar ne? Tai va - aš jau čia du mėnesiai ( ! ), ir oficialiai pareiškiu, kad pirmą mėnesį nesulaukiau nė lašo lietučio, visą laiką buvo giedra ir švietė Saulė! Sekantį mėnesį buvo kartais dienų, kai palynodavo, bet tikrai nedaug, ir visos mūsų savaitgalinės iškylos liko giedros ( pabandykit perverst visas mano kelionių nuotraukas ir rast bent debesėlį ). Oras pabjuro tik užvakar..., ale kaip ! Iš tiesų kurį laiką glumino toks geras Anglijos oras. Pradėjau galvoti, iš kur susidarius tokia bloga nuomonė apie Angliją. Man rodos, čia oras iš tiesų nėra geras, bet greičiausiai lyginant ne su Lietuva :). Kokiam ispanui ar kaliforniečiui tai tikrai Anglijos oras pabjuręs. Bet mums tai ne!. Aišku reikia sulaukti žiemos..., manyčiau čia ji turėtų būti gerokai bjauresnė už lietuvišką..
A, tai apie šios dienos orus. O jie smagūs :), pradėjo lyti !, ir ne šiaip sau, o DAUG. Iš tiesų daug, Leeds'e tekanti upė rodos išsiverš per krantus. Smagiausia tai - kad vanduo kažkaip sugebėjo užlieti geležinkelio įrangą, ir daugelyję vietų sutriko traukinių eismas. Traukiniai beje nusipelno atskiro post'o, tad apie juos dabar nerašysiu. Tik norėčiau paminėti, kad piko metu Leeds traukinių stotyje minios žmonių susidaro tikrai įspūdingos. Nebuvau aišku Japonijoje, bet prie tokio žmonių kiekio esu nepratęs.
Taigi, šiandien vakare keliauju savo įprastu maršrutu į traukinių stotį, į savo peroną - ir dėmesį patraukia gerokai didesnės žmonių masės, nei įprastai. Praeit sunku net.., Dauguma būriuojasi prie informacinių tablo - o ten prie įvairių traukinių užsižiebia išganingas užrašas - "Cancelled". Tačiau maniškis - "on time" :). Lekiu prie jo, ten jau laukia įtartinas kiekis žmonių..., po poros minučių garsinis pranešimas - kad atšaukia ir manąjį. Hmm, visa minia bandom lėkti link kito traukinio - ten irgi "cancelled". Atmosfera fantastiška !! Tūkstančiai žmonių blaškosi stotyje bandydami kaip nors iškeliauti - vieni keikiasi, kiti atsipūtę geria kavą - treti dar tik atkeliauja į stotį ir įsilieja į vis gausėjančias skruzdėlių gretas. Oras tiesiog spirga, tikra chaoso kakofonija. O man linksma :). Niekur labai neskubu, netgi viliuosi, kad ir sekantis mano traukinys bus atšauktas. Deja kaip tik jis ir atvažiuoja.., į jį bandom sutilpti penkiagubas žmonių kiekis, nei derėtų.., nepavyksta, bet aš tarp laimingųjų :). Keliauju namo palikęs besiblaškančius žmonelius stotyje, galvoju kad tokie momentai kažkaip smagūs - tarsi suartina nelaimės dalininkus ir mes tampame viena didele šeima. Visi pasijuntame bendrai nuskriausti jėgų, prieš kurias pūsti negali niekas. Na, bet visgi tikiuosi, kad lietus galų gale nustos..

Kembridžas ir Oksfordas

2007-06-09/10

Šį savaitgalį keliaujam apsižvalgyt į Kembridžą ir Oksfordą. Kelionės būdą pasirinkom taupų - su vietine agentūrą. Taip gaunasi gerokai pigiau nei keliauti pačiam, bet aišku minusų taip pat netrūksta :). Pats pirmas paaiškėja šeštadienį anksti ryte atvykus prie autobuso. Ten jau laukė grupelė žmonių. Galiu pasakyt tik tiek, kad buvome vienintelė pora, dar nesusilaukusi anūkų :) Na, to matyt ir reikėjo tikėtis. Pajudam. Skirtingai nei panašiose Lietuvos kelionėse - nėra jokio gido. Visas šias pareigas atlieka vairuotojas. Tiesa tų pareigų čia mažiau. Niekas po miestus vedžioti už rankutės nesiruošia. Visa agentūros pareiga - pigiai užsakyti viešbutį, bei suvežioti į paskirties taškus. Iš tiesų nieko daugiau mums ir nereikia.
Pirma stotelė - Kembridžas. Šiaip iš anksto pasakysiu - šis miestas paliko didžiausią įspūdį iš visų iki šiol lankytų Anglijoje. Gal jau turėjau susidaręs išankstinę nuomonę, bet tarsi jaučiasi, kad miestas gyvena suaugęs su Universitetu. Vaikščiodamas centre kur tik eini - matai taip jų vadinamus koledžus - prie įėjimų stovi durininkai ir įleidžia tik studentus. Turistams kaip ir draudžiama :) Pro tuos įėjimus matosi milžiniški kiemai ir nuostabūs pastatai viduj. Mieste iškasti kanalai - jais plaukioja kažkas panašaus į Venecijos gondolas, tik vairuoja jas ne skrybėlėti italai, o bet kaip apsirengę studentai :). Apsižvalgę centre keliaujam į botanikos sodą. Gal nesu didelis botanikos sodų specialistas, bet nuo šiol turbūt pasidarysiu :), patikro tikrai labai. Na, gaila turim tik 6'ias valandas - kelionių su agentūromis minusai... , tad priversti keliauti į Holyday Inn'ą.
Sekmadienį iš pat ryto keliaujam į Oksfordą. Net sunku kažką rašyti. Miestas kartu labai panašus į Kembridžą, bet taip pat ir skiriasi. Bent man jis pasirodė kažkuom malonesnis. Nors taip ir nesijaučia visur esantis Universitetas, bet gatvelės rodos siauresnės ir jaukesnės. Dydžiu jis rodos didesnis už Kembridžą, bet pavaikščiojęs po centrą - sakyčiau kad yra atvirkščiai. Na, šiaip ar taip, patiko :)
Abiejus miestus sieja labai smagios pikantiškos dalelės. Pvz prie geresniu bendrabučių būna kažkas panašaus į aptvertas dviračių stovėjimo aikšteles, kuriose dviračiai stovi ne vienas šalia kito o išsidėstę plačiai - sustatyti kaip mašinos :). Na, gaila nėra nuotraukų, nes sunku apsakyt tokį vaizdą. O pačių dviračių - tai beveik kaip Olandijoj, nors ir nėra tokios geros infrastruktūros jiems.

Anglijos bankai

Šiom dienom pagalvojau, ar man dar reikia blog'o.. Kelionių ispūdžiai rodos tampa rutiniški, o nieko ypatingai naujo Anglijoje kaip ir nebepastebiu. Vis dėlto manau kad pratęsiu.., galbūt idėsiu daugiau pamąstymų apie tai kas mane supa. Niekada nesu rašęs tikro dienoraščio, matyt dabar laikas.

Pažymint ši naują blog'o etapą :), pirmas postas, apie tai kas mane erzina Anglijoje. Nesu aikštingas ar labai įnoringas, bet natūralu, kad kai kurie dalykai, prie kurių buvau pripratęs Lietuvoje čia tvarkomi kitaip. Taigi šiandien parašysiu apie pirmąjį - Bankai. Taip, tie didieji Anglijos bankai. Išvažiuojant iš Lietuvos bendravau su vienu SEB vadybininku. Jis reklamuodamas savo banko fondus, taip su drebuliu balse prasitarė, kad tuoj tuoj jie pradės platinti HSBC valdomus fondus. Klausia: - ar zinai kas yra HSBC?, na, atsakau - žinau, bankas.. O ne, atsako jis - tai yra didžiausias Europos bankas. Tipo kokia garbė ar net privilegija man būtų turėti fondo vienetų Didžiausiame Europos banke! Savo sąskaitą Anglijoje atsidariau ne HSBC, bet panaršęs internete, supratau kad mano ispūdžiai būtų pasikartoję ir jame, ir visuose kituose Anglijos bankuose.

Taigi: vos pradėjęs dirbti, lekiu į geografiškai artimiausią banką - NatWest. Leeds miesto centre, turėtų būti nemažas filialas. Iš pradžių sutrinku - nėra jokios elektroninės eilių paskirstymo sistemos.. Tik viena milžiniška eilė prie kasininkų langelių( dauguma, kaip suprantu gryninasi čekius, net nesinori pasakoti ką tai reiškia..) . Kita eilė prie informacijos punkto. Na, aš prie informacijos. Pasirodo čia viskas ir vyksta - sakau noriu atsidaryti saskaitą. Ok, rodyk pasą
ir irodymą, kad gyveni Anglijoj. Ajaj, klausiu, kaip tai irodymą?, sakau, darbo kontraktas atkeliavo paštu, turiu jį su voku. Ir dar sakau Economist'ą prenumeruoju - galėsiu atnešti parodyti... Ee sako, mums tokie įrodymai netinka. Atnešk sako kokią "būtų ūkio" sąskaitą, kur būtų tavo pavardė. Na gerai, lekiu organizuotis sąskaitos ( čia atskira istorija beje ). Po savaitės atlekiu į banką jau su visais popieriais. Gaunu atsisėsti i atskirą kabinetą, prisistato vadybininkė. Paklausinėja pradinių duomenu, tada .. palieka pusvalandžiui.... Gryžus atsiprašo, sako reikėjo pasitikrinti, ar nepadirbai šių sąskaitų, tai skambinau pasitvirtinti. Tada susirenka visus mano dokumentus ir išlekia daryti kopijų..., dešimčiai minučiu.. Gryžus dar kartą labai gražiai atsiprašo( ką jau jie moka, tai šypsotis, ir mandagiai elgtis ). Ok, dabar sako einam prie reikalo, mes tau galim pasiūlyti net DVI sąskaitas - vieną paprastą, o kitą ypatingą! Klausiu - kame tas ypatingumas? - duoda bukletą, pasirodo mažytė nuolaidų sistema keliuose viešbučiuose, avialinijose ar pan :). Ir kainuoja tik 14gbp/mėn... Aha, bankas matosi tikrai rimtas :). Gerai sakau, duokit standartinę. Pradedam pildyt duomenis, bebaigiant - nulūžta jos kompas :), palaukiam kol persikraus ir suvedam viską is naujo.

Toliau sakau, norėčiau internetinės bankininkystės. O, atsako, jokių problemų atsiųsim tau paštu aktyvacijos kodą, tada užsiregistruosi mūsų tinklapyje, įsivesi slaptažodį ir galėsi dirbti.. Ajajai sakau, ir ką?, viskas? O kur mano saugumas? E he he, nusišypso ji man kvaileliui, - taigi kai jungsies prie mūsų bankinės sistemos, mes kiekvieną kartą paprašysime 3'jų skirtingų tavojo slaptažodžio raidžių !, gal tau sunku įsivaizduoti dabar, bet tai iš tiesų labai saugu. Nu blyn, čia šiek tiek neatlaiko nervai..., sakau jūs man taip įteigsit klaidingą saugumo jausmą. Nė velnio tai nesaugu, nes jei koks nedorėlis įkiš į mano kompiuterį virusą, tai susirinks tą slaptažodį po 5'ių prisijungimų, sakau duokit man slaptažodžių generatorių ar ką. O, atsako, girdėjom apie tokį technologijos stebuklą, čia pas mus galvojo diegti neseniai, bet turbūt teks palaukti. Na, dabar telieka nusišypsoti man.
Tuo ir baigiasi paprasta sąskaitos atsidarymo procedūra, užtrukusi beje lygiai pusantros valandos.

Po savaitės aš pas kitą vadybininką, aiškintis investavimo vingrybių. Tiesiai šviesiai ir sakau, duokit, pasirašysiu vertybinių popierių tvarkymo sutartėlę, papasakokit apie savo fondus ir bėgu namo prekiaut internetu, noriu nupirkti savo pirmą akciją. Na, sako jis, visų pirma, tai internete nieko daryti su vertybiniais popieriais negalėsi, tokių paslaugų mes neteikiam. Antra, apie akcijų pirkimą - tau aplamai pasvajot, nes turi bent pusę metų turėt sąskaitą, kad mes įsitikintume, ar nesiruoši padaryti sau žalos. Trečia - net ir fondų tu pirkt dabar negalėsi,
turėtum gauti pirmą algą, ateiti pas mus - tada mes išsiaiskinsime kas tau geriausia, pasirašysime direct debit sutartėlę, ir kas mėnesėlį nurašysime nuo tavo algos kažkiek pinigėlių. Fondą turime mes kaip ir vieną, tad pasakoti nėra ką, bet jis yra netgi 6'iu skirtingų rizikos laipnsių. Parinksime tau tą laipsnį ir pirmyn. Tau nieko nereikės daryti, tik pastoviai gauti algą. Oho galvoju, servisas !. Klausiu aš jo, o tai bent kokie mokesčiai tu fondų? O sako, keistas klausimas. Paieško 3 minutes - sako, 5% iėjimo, ir 2% metinis. Oho, kaip paprastam, ne kokiam hedge, fondui - taigi visai nemažai. O tai klausiu, jei aš pats nuspręsčiau kada ir kiek pirkti tų fondų? Oi, sako - čia jau pas mus "private banking", gautum asmeninį vadybininką ir galėtum jam nurodinėti telefonu. Bet, priduria labai kreivai nusišypsojęs, - tau rodos tas negresia.

Po kelių dienų gaunu savo kreditinę kortelę, žinoma paštu :). Reikia pasirašyti ant specialios formos, ir siųsti atgal. Po to atgal paštu gausiu PIN'ą :)
Dar po kelių dienų aktyvuoju internetinę bankininkystę ir puolu ieškoti, kaip čia visus pinigėlius kuo greičiau persivesti Lietuvon :). Paaiškėja, kad aš pats net neturiu IBAN'o, apie tarptautinius pavedimus internetu iš vis galiu tik pasvajot.
Dar kitą dieną bandau pervęsti pinigėlius iš Aistės NatWest sąskaitos į savo. Pavedimas rodos pavyksta, pinigus nuskaičiuoja, tik kitoj pusėj jie neatsiranda..., hmm, Lietuvoje juk ši operacija užtrunka apie 3 sekundes... Bet čia pinigai nepasirodo ir sekančią dieną. O dar sekančią jau yra, bet priskirti prie pinigų, esančių grafoje "Not available" :), tipo laukiantys kol bus įskaityti pilnai. 4'ą dieną pinigus jau turiu :)

Iš tiesų lieku pasimetęs, bandau svarstyti kame reikalas, iš kur toks akmens amžius išsivysčiusioje Vakarų pasaulio valstybėje? Suprantu, kad gaučiau visai kitokį servisą,
jei būčiau pinigingas milijonierius. Bet negi jie nekonkuruoja del smulkesnių klientų? Taip pat investuot juk galima visai nesunkiai naudojantis online brokeriais - technologijos tam yra, tik jų nenaudoja bankai.
Pirma mintis - kad bankai yra itin stipriai reguliuojami, ir nelabai ką gali nuveikti nepažeisdami centrinio banko nustatytų taisyklių.
Antra - kad Lietuvoje dauguma bankų - skandinaviški ir paprasčiausiai inovatoriškesni.
Trečia mintis pati liūdniausia ir turbūt realiausia. Moderniame pasaulyje žmonės vis mažiau darbų atlieka patys. Specializuojasi savo siauroje srityje ir atsisako ka nors žinoti apie kitas, jų tvarkymą patikėdami tų sričių specialistams. Faktas - kad taip tvarkytis efektyviau (nors galbūt ne taip idomu). Pilnai pateisinu, kai tai daro įmonės. Tačiau keista žiūrėti, kai žmonės patys net gėlių soduose nebesodina - kviečia apželdinimo reikalais užsiimančią imonę. Visos šios evoliucijos rezultatas yra vienas - dauguma žmoniu savo reikalus tvarko per tarpininkus (specialistus). O pastarieji tai pačiai daugumai žmonių teikia anaiptol ne pačias geriausias paslaugas - tiesiog pakankamas. Geriausias paslaugas jie pasilieka turtingesniems. Servisai - leidžiantys tam tikrus reikalus atlikti pačiam - be paklausos, nepopuliarūs.
Taip ivyko ir man, daugumai anglų nusispjaut, ar bankas pasiūlys jiems galimybę nusipirkti akciją ar ne. Nėra tokios paklausos, taigi nėra ir konkurencijos. Šlykščiausia - kad to pasekoje nėra ir inovacijų, progreso.

Yra dar vienas įdomus finansinių paslaugų rinkos Anglijoje niuansas. Kai kurios paslaugos tiekiamos su pasirinktina papildoma paslauga, kuri savo ruožtu yra žalinga klientui. Klientams galima nejučia įteigti, kad pirmosios paslaugos be antrosios gauti aplamai negalima. Jei klientas protingesnis - antrosios paslaugos atsisakys. O jei ne, tai yra didelė tikimybė kad jis niekada ir nesupras, kokią žalą patyrė :). Kalbu apie paskolų sektorių kaip pirmąją paslaugą ir apie paskolos draudimą, kaip papildomą. Ir kadangi dauguma institucijų taiko šią praktiką, yra didelė tikimybė, kad nepatenkinti klientai perbėgs nuo vilko pas mešką. Taigi visi saugūs :) Yra dar valstybės institucijos, kurios rūpinasi šiuo reikalu, bet kiek žinau teismų maratonas prasidėjęs, ir nepanašu kad kada nors baigsis...

Na va, norėjau papasakoti apie bankus, o išėjo paburnojimas prieš kapitalizmą :)

Trečias žygis

Šeštadienis, 05-26.
Šį kartą susiradom žygį su žymesniu istoriniu objektu. Tiesą sakant jų pasirodė besą net du :). Vienas tai Boltono vienuolynas (Bolton Abbey), o tiksliau jo griuvėsiai.., Statyta rodos 12'am amžiuj. Kitas - pub'as žygio gale - "The Fleece", šis pastatytas 1740'ais metais, vietoj 16'am amžiuje stovėjusio kito pub'o :).
Žygio planas jau tapo rutina :), kelionė traukiniu į Ilkley ( dar kartą aplankomas knygų second-hand'as, visas ten buvęs SF, kažkaip spėjo pavirsti vienu F :) ), iš ten į Aldington. Žygis prasideda ir baigiasi Aldingtone. Miestelis vėlgi tradiciškai sužavi švara bei sodų įvairove. Tada 10 mylių kelionė iki ir atgal nuo Bolton Abbey. Abbey tai visas kompleksas, gal per mažai padarėm nuotraukų, bet labai šauniai sutvarkyta aplinka. Šalia teka upė, vienas krantas šauniai uolėtas, kitam didelė pieva su takeliais, pilna žmonių.., šunų taip pat pakanka. Fone pievos - kapinės ir vienuolyno griuvėsiai. Iš tiesų labai šauni aplinka.

Harrogate

Šeštadienis. Ši diena skirta kelionei į savotišką Anglijos Monaką - miestelį Harrogate.
Jame gal 80.000 gyventojų, o pasižymi jis itin aukšta gyvenimo kokybe. Ta kokybė pasireiškia itin jaukiomis gatvelėmis, gausybe nuostabiai sutvarkytų parkų miestelio vidury, visa galybe teatrų, restoranų, konferencijų salių ir pan. Pasak anglų, būsto kainos nežmoniškos, be milijono svarų nelabai ką ir nusipirksi ;). Parduotuvės taip pat šiek tiek neeilinės. Itin gera vieta apsipirkti antikvaru ir briliantais :) Gal ir iškyla klausimas kur jie dirba, bet bent jau man - IT sektoriuje - įsidarbinti Harrogate jokių problemų. Plius kursuoja traukinukas į Leeds - viso 20 minučių.
Vos atvykus pastebim knygų second-hand'ą ! Atrodo, kad šios parduotuvės būtina tokių miestelių dalis. Joje visas skyrius skirtas SF&F literatūrai. Šį kart pavyksta išsisukti nešinam tik 4 knygelėm - 8 svarai, bet akivaizdu, kad gryžti reikės vėl. Kai suplanuosim gryžt Lietuvon, būtinai atvažiuosiu čia pasiruošęs tvirčiau ir nusipirksiu visą skyrių ;) Toliau klajojam be jokio aiškaus tikslo, gatvelės tikrai jaukios, daug medžių, visur blizga tvarka. Pataikom pailsėti vienam parke, pražingsniuoja vestuvių ceremonija. Iš visų pusių šokinėja fotografai, jaunieji su palyda sueina į vasaros paviljoną, o tuo metu specialioje lauko estradoje jiems groja nemažas orkestras... Vaizdelis idiliškas, smagu čia. Centras taip pat smagus. Užsukam į saldumynų ir šokolado parduotuvę, šito gero Anglijoj tai netrūksta, bet įėjus į vidų paprastai būna sunku išsirinkti :).

Antras žygis

Šeštadienis. Šiai dienai pasirinkome 12'os mylių(~19km) žygį. Mūsų turima knygelė tikrai faina. Pasistengta kad visi žygiai baigtųsi ten kur ir prasideda, ir būtinai prie kokio nors pub'o :). Žygyje turi būti pakankamai daug kopimo, gražių vaizdų, miestelių architektūros ir kitų elementų. Tas 12 mylių atrodo gal ir nedaug, bet įskaitant visus aukščių skirtumus yra visai nemažai. Šįkart užtrunkame penkias su puse valandos. Pabaigoje aišku laukia real English Ale :), Bet apie tai nuotraukose.