Darbas Korporacijoje

Iki šiol laikiausi politikos nerašyti apie savo darbą. Šiom dienom sukanka du mėnesiai, manau jau galima :). Šiukšlių lauk žinoma nenešiu, bet kai ką idomaus papasakot galiu.
Pradėkim nuo pačios įmonės. O ji visai nemaža, stabiliai įsitvirtinus penkiašimtuke didžiausių pasaulio įmonių. Pagrindinė veiklos sritis ne IT, bet IT skyriuje keli šimtai žmonių - kuriantys projektus / aptarnaujantys vidines sistemas. Laimei aš prie projektų. Iš tiesų yra vienas didelis projektas, kurį jie patys vadina antru didžiausiu Anglijoje. Kiek tame tiesos nežinau, bet panašu, kad galbūt sako tiesą.
Reikėtu dar priminti, kad mano darbo patirtis - iš salyginai mažos įmonės Lietuvoje. Tad pereinamasis šokas tikrai nemažas :)
Pirmi įspūdžiai natūralūs - visi moka dirbti savo darbus, ir ne daugiau. Iš tiesų aš jiems lengva mįslė - nes puolu dirbti visiškai man nepriklausančius darbus, ir kai man tai šiek tiek prikiša - puolu aiškinti, kad taip šimtą kartų greičiau, o biznis juk nelaukia :). Mano iniciatyvų labai neslopina, bet akivaizdu, kad jiems tai keista. Įvairiausioms infrastuktūrinėms problemoms spręsti čia sukurti atskiri skyriai, kurie už tai atsakingi. Elementariausias pavyzdys - jei tavo programoj "nuteka" atmintis - tai jau ne tavo problemos - yra specialus skyrius, kuris moka naudotis specialiais įrankiais, ir kuris turėtų tau kone pirštu parodyti į tavo paties blogai parašytą kodo gabalą.
Tokių specializuotų padalinių daug. Ir iš tiesų jie savo darbus dirba labai gerai. Tik mane kartais erzina, kad dėl elementariausių komunikacijos problemų tas užtrunka. Dažnai puolu juos dubliuoti. Aišku tada pasako, kad persistengiu, bet šiaip patenkinti, kad problemos sprendžiamos greičiau.
Antras didelis įspūdis - tai mano kolegos - programuotojai. Viena - amžius itin įvairus - nuo ką tik baigusių iki jau belaukiančių pensijos. Kita - tai jų pajėgumas. Nėra nė vieno "silpno". Ką ten silpno - lietuviškais standartais nėra nė vieno vidutinio. O senior'ai iš vis kieti. Tikėjausi tikrai prasčiau.., antra vertus tokia aplinka verčia pasitempti, tobulėjimui ribų beveik nėra.
Trečias įspūdis pats didžiausias - tai projektų valdymas, vykdymas. Komandoje aiškiai paskirstytos rolės ir visi atsako už savo sritis. Testuotojų ir biznio analitikų požiūris į darbą bei sugebėjimai lengvai stulbina. Plius dar niekada neteko dirbti tikroje Agile aplinkoje. Projekto vadovas dirba taip, jog niekada nenudilsta įspūdis, kad kaip tu pats nenusidirbtum, jis viską ištrauks :)
Ketvirtas įspūdis - tai gan lanksčiai ir protingai parenkamos technologijos. Didelėj korporacijoj tikėjausi ir didelių standartų bei suvaržymų. Iš tiesų nieko panašaus. Technologijos pakankamai lengvo svorio, nesibaiminama atviro kodo.

Dar apie darbo salygas. Gan netikėtai suvokiau, kad savo darbo valandas normuoji pats. T.y. gali kada nori ateiti - kada nori išeiti, niekas tavęs nebars. Tik per daug nepiknaudžiauk. Oficialiai reikia atidirbti 7 valandas. O toliau jau tavo paties rūpestis, kaip tai padarysi. Sekantis dalykas - niekas neturi teisės tavęs trukdyti ne darbo metu. Ir tai gan šventa. Kas benutiktų, vakare eini namo - ir darbą palieki darbe. Jokie persidirbimai neskatinami. Na aš tuo ir naudojuosi :).
Užtai darbo metu dirbu daug. Laimei, kad daug dirbant, rezultatų taip pat netrūksta, tad jaučiuosi neblogai. Svarbiausia, kad patirties gaunu su kaupu, kas suteikia papildomų jėgų bei motyvacijos.

Labai įdomu stebėti savo kolegas. Pirmas įspūdis - kad visi daug ir stipriai dirba. Ir iš tiesų kai kurie dirba kaip jaučiai. Visgi, arba mažiau ambicingi, arba tiesiog jau ilgiau dirbantys jau įvaldė meną, kaip vaizduoti dirbančius :). Tam tereikia visai nedaug - tavo komandos vadovas turi būti seniai gerai pažįstamas kolega. Dar padeda, jei aplinkiniai kolegos nelabai žino ar supranta ką tu darai :) Tokių paukštelių pakanka. Ir reikia pripažinti - kad didelė įmonė - tokiems yra ideali terpė.
Antra vertus - daugiau yra tikrai darbščių - atsidavusių darbui žmonių. Daug ką lemia ambicijos. Anglijos visuomenė - labai labai materiali. Norint įgyvendinti šios visuomenės lūkesčius iš tiesų reikia dirbti sunkiai.
Nesakau kad man prie širdies tokia aplinka, bet patirtis tikrai neįkainojama. Sunkiai įsivaizduoju, kad Lietuvoje sugebėčiau rasti geriau organizuotą komandą, kurioje išmokčiau tokių dalykų, kurių išmokstu dabar. Apie projektų dydį ir sudėtingumą nereikia nė svajoti. Dar tik du mėnesiai, bet jau jaučiuosi visa galva viršesnis už save patį Lietuvoje.