Nusprendėm keturiom dienom vieną geografinį ekstremumą - amžiną lietų, pakeisti kitu - sausiausiu regionu Europoje. Almerija, Andalūzija, Ispanija. Bilietus perkam Jet2, plius randam viešbutuką trim naktim ir pirmyn.
Pirmas ispūdis ryškiai oranžinis - šios spalvos čia netrūksta. Važiuodamas tiltu per išdžiuvusią upę gali pagalvoti, kad atsidūrei Marse. Dėl galybės dulkių oranžinės net palmės, taip pat ir visos mašinos. Pastatai visi balti arba geltoni, atrodo šiaip fainai, kaip iš filmų apie "nerūpestingą gyvenimą", kitaip įsivaizduoju ir neįmanoma, nes temperatūra - apie 33 laipsnius, tokia laikosi visas keturias dienas, ir nė debesėlio. Einant šaligatviu koja netyčia išslysta iš tapkės ir AJAJAI, DEGA, eksperimentas pakartojamas ant šešėlio - ne ką geriau :)
Gerai pagalvojus iki Sacharos nuo čia ne taip ir toli, gal 100 km nebus į pietus iki Maroko, ir tada dar biški :)
Elgiamės kaip tikri turistai ir bandom naudotis visuomeniniu transportu :). Mano ispanų kalbos žinios ne tokios ir blogos, kaip ir tikėjausi, bet ir ne tokios geros, kaip slapta viliausi :). Kartais atrodo, kad mane jie supranta, bet aš jų tai tikrai ne :) Pradedu aiškiai ir lėtai, - 'Puedo komprar biliete aqui?', - 'Aqui?, blablablabla no aqui', - 'Quiero pagar biliete, tengo dinero aqui', bandau dar paprasčiau, - 'blablablablablablabla, no aqui', - 'de me dos bilietes', ir kišu 10 eurų :), šitas triukas sulošia, reikėjo iš pradžių taip :)
Pats miestas visai tvarkingas, viešbutukas padorus, pusryčiai jame išvis nuostabūs, o ispanai irgi visai nieko :). Jūra graži, mėlyna, nors ir ne itin banguota. Servisas prie jūros irgi pusė velnio, gali gauti stacionarų gultą už juokingą kainą, ir gulėt pavėsy prie pat jūros gurkšnodamas vyną.
Tiesa, nieko daugiau ypatingo be jūros mes ir nepamatėm. Ekskursijom reikėjo susirūpinti anksčiau, nes visokie akvaparkai jau užsakyti. Bandom klaidžioti po patį miestą. Čia vienu metu pasidarė visai nedrąsu, kai nuklydom į jų Mediną. Siauros gatvelės, aplink rodos ne ispanai, o jau juodesni už vietinius elementai. Paėjus toliau, atsiveria olų rajonas - žmonės iš tiesų čia gyvena olose !, bet atrodo kad ne labiausiai pasiturintys. Gaila, kad mūsų fotiko gabaritai neleidžia jo greitai paslėpti užantyje, taigi foto nepadarėm.
Che, dar vienas ispūdis - tai MĖSA :). Esam buvė Italijoje, bet kažkaip šį elementą praleidom. Dabar jau teko atsigriebti :) Pietiečiai mėsą gaminti MOKA. Rūkytos dešros, kumpiai, įvairiausi gaminiai, kurių pavadinimų net nebandžiau prfisiminti. Na, pasirinkimas tai kažkas tokio. Eiliniam supermarkete, pamačius mėsos skyrių galima atsisėst ant žemės. Apie specialias parduotuves net nėra ko kalbėti. Iki šiol laikiau tokią naivią nuomonę, kad Lietuvoje mėsos klausimu yra visai neblogai.., o ar galima buvo labiau suklysti :)
Tai tiek chaotiškų prisiminimų iš šios lengvos kelionės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą