Almeria

Lengvas nukrypimas nuo emigracijos temos :)
Nusprendėm keturiom dienom vieną geografinį ekstremumą - amžiną lietų, pakeisti kitu - sausiausiu regionu Europoje. Almerija, Andalūzija, Ispanija. Bilietus perkam Jet2, plius randam viešbutuką trim naktim ir pirmyn.
Pirmas ispūdis ryškiai oranžinis - šios spalvos čia netrūksta. Važiuodamas tiltu per išdžiuvusią upę gali pagalvoti, kad atsidūrei Marse. Dėl galybės dulkių oranžinės net palmės, taip pat ir visos mašinos. Pastatai visi balti arba geltoni, atrodo šiaip fainai, kaip iš filmų apie "nerūpestingą gyvenimą", kitaip įsivaizduoju ir neįmanoma, nes temperatūra - apie 33 laipsnius, tokia laikosi visas keturias dienas, ir nė debesėlio. Einant šaligatviu koja netyčia išslysta iš tapkės ir AJAJAI, DEGA, eksperimentas pakartojamas ant šešėlio - ne ką geriau :)
Gerai pagalvojus iki Sacharos nuo čia ne taip ir toli, gal 100 km nebus į pietus iki Maroko, ir tada dar biški :)

Elgiamės kaip tikri turistai ir bandom naudotis visuomeniniu transportu :). Mano ispanų kalbos žinios ne tokios ir blogos, kaip ir tikėjausi, bet ir ne tokios geros, kaip slapta viliausi :). Kartais atrodo, kad mane jie supranta, bet aš jų tai tikrai ne :) Pradedu aiškiai ir lėtai, - 'Puedo komprar biliete aqui?', - 'Aqui?, blablablabla no aqui', - 'Quiero pagar biliete, tengo dinero aqui', bandau dar paprasčiau, - 'blablablablablablabla, no aqui', - 'de me dos bilietes', ir kišu 10 eurų :), šitas triukas sulošia, reikėjo iš pradžių taip :)

Pats miestas visai tvarkingas, viešbutukas padorus, pusryčiai jame išvis nuostabūs, o ispanai irgi visai nieko :). Jūra graži, mėlyna, nors ir ne itin banguota. Servisas prie jūros irgi pusė velnio, gali gauti stacionarų gultą už juokingą kainą, ir gulėt pavėsy prie pat jūros gurkšnodamas vyną.
Tiesa, nieko daugiau ypatingo be jūros mes ir nepamatėm. Ekskursijom reikėjo susirūpinti anksčiau, nes visokie akvaparkai jau užsakyti. Bandom klaidžioti po patį miestą. Čia vienu metu pasidarė visai nedrąsu, kai nuklydom į jų Mediną. Siauros gatvelės, aplink rodos ne ispanai, o jau juodesni už vietinius elementai. Paėjus toliau, atsiveria olų rajonas - žmonės iš tiesų čia gyvena olose !, bet atrodo kad ne labiausiai pasiturintys. Gaila, kad mūsų fotiko gabaritai neleidžia jo greitai paslėpti užantyje, taigi foto nepadarėm.

Che, dar vienas ispūdis - tai MĖSA :). Esam buvė Italijoje, bet kažkaip šį elementą praleidom. Dabar jau teko atsigriebti :) Pietiečiai mėsą gaminti MOKA. Rūkytos dešros, kumpiai, įvairiausi gaminiai, kurių pavadinimų net nebandžiau prfisiminti. Na, pasirinkimas tai kažkas tokio. Eiliniam supermarkete, pamačius mėsos skyrių galima atsisėst ant žemės. Apie specialias parduotuves net nėra ko kalbėti. Iki šiol laikiau tokią naivią nuomonę, kad Lietuvoje mėsos klausimu yra visai neblogai.., o ar galima buvo labiau suklysti :)

Tai tiek chaotiškų prisiminimų iš šios lengvos kelionės.

IMAX

Gal kam nuskambės naiviai, bet pirmą kartą gyvenime apsilankiau 3d kine ir likau sužavėtas :)
Esame buvę IMAX'e Stokholme, tas buvo sferinis, nepalaikė 3d, ir didelio ispūdžio nepaliko.

Bradfordo IMAX'as tai visai kas kita. Visų pirma ekranas išdėstytas ne sferos pavidalu aplink visą salę, bet priekyje, kaip normaliam kine. Ekranas didžiulis ir šiek tiek įgaubtas. Pati salytė labai maža, taigi visi žiūrovai sėdi prie pat ekrano. Beje įeinant dar išdalina specialius akinius.

Užtemsta salė..., tradicinė reklamos dozė, ir prasideda :) Iš tiesų, atsiduri trimatėj aplinkoj, tarsi ekrano viduje. Rodo kito filmuko trailer'į apie dinozaurus, vienas plėšrūnas praeina šalia, pasisuka į žiūrovus ir PUOLA ! Penki metrai, trys, vienas ir BUM, pralekia kiaurai :) Visa salė suošia. Pulso nematuoju, bet ramybės būseną viršyti turėtų. Po trailerio pradeda pagrindinį filmą, vadinasi 'deep sea 3d'. Šis daug ramesnis, adrenalino neperdozuoja, bet užtai labai gražus. 45 minutes plaukiojam po koralų rifus, stebim kaip keisčiausi jūros gyviai pykstasi ar draugauja vieni su kitais. Scena, kur aštunkojis bando užpulti maldininką tai kažkas tokio. Vaizdai fantastiški, garsas taip pat neatsilieka, pojūtis be galo realus.
Šiaip yra ir trūkumų. Vaizdas ne visada tobulas, skirtingos ekrano dalys fokusuojasi netolygiai, aplamai, kartais kad pagautum fokusą turi įvairiai kraipyt galvą ar tampyt akis :). Nuo tokių veiksmų gana greitai įsiskauda galvą. Ilgo filmo taip tikrai nepažiūrėsi. Nusiėmus akinius ekrane nieko gero nematai, vaizdas lengvai dvigubinasi. Šiaip technologija čia rodos paprasta. Į ekraną vienu metu šviečia po kelis skirtingos poliarizacijos šviesos srautus. Vienas akinių stiklas praleidžia vieno kampo šviesą, o kitas stiklas - kito. Taip vienu metu gauni į akis du vaizdus, kurie kartu matyt ir sukuria 3d efektą. Veikia panašiai kaip eiliniai poliarizuoti saulės akiniai. Komforto gal tikrai trūksta, bet efektą sukuria neblogą.
Vieno tik nesuprantu, ką tokia smagi atrakcija veikia Bradforde, bet skųstis nesiruošiu :)

Laisvalaikis

Taigi, koks tas laisvalaikis Anglijoje? Galiu tvirtai teigti, kad kitoks. Jokių baidarių, šašlykų, maudynių ežeruose. Jokių dviračių, palapinių ar ramaus poilsio sode. Grybavimo sezonas praeis nepastebėtas, vyno šiemet negaminsim, o teleskopo gamyba atidėta geresniems laikams.

Natūralu, kad atsivėrė nemaža niša, kurią bandom užpildyti įvairiausiais būdais.
Žinoma, pirmoje vietoje tai kelionės, Anglija - didelė šalis, tad galimybės šioj srity nemažos. Svarbesnes keliones bloginu, smulkesnių taip pat nėra mažai, bet turiu pripažinti, kad daug kas jau kartojasi. Dar turim numatę kelias neblogas vieteles - Edinburg, Blackpool, pora atrakcijų Yorkshire Dales parke, taip pat kalnai Lake District. Bet fantazija po mažu senka, o Anglija panašu kad nesiplečia.

Ką gi veikiam laisvu nuo kelionių metu? Na, būna kad ir sėdim namie :), ne tai kad namie nebūtų ka veikti, turiu krūvą knygų, apie kurias svajojau visą gyvenimą, yra TV, internetas, bet dabar ne apie tai.

Pirmas dalykas, vertas paminėti - tai maistas. Anglija kultūrų stygiumi nesiskundžia, tad laisvai galim kiekvieną savaitę išsirinkti vis kitos šalies virtuvės restoraną. Kainos angliškoms algoms nebaisios, tad sėkmingai tą ir darom. Neblogas privalumas - skirtingų šalių restoranuose dažniausiai aptarnauja tos šalies tautybės padavėjai. Kažkaip prideda šarmo. Lietuvoj gi būna gan juokinga, kai atėjus i japonų restoraną jus pasitinka atitinkamais drabužiais apsirengus lietuvaitė :) Arba picerijose nesigirdi temperamentingo 'mama-mia'. Čia šituo klausimu viskas daug šauniau.

Sportas - na čia nieko ypatingo, Aistė lankosi gym'e, kartais abu einam į baseiną, aš dar pažaidžiu futbolą su anglais kolegomis. Beje, norintiems pažaisti futbolą, čia teikiamas visai šaunus servisas. Procesas paprastas - surenki būrelį žmonių, užrezervuoji laiką, nuvažiuoji, sumoki juokingą sumelę(išdalinus) pinigų, nuleki į persirengimo kambarį, o iš jo į jūsų grupelei paskirtą aikštę. Tų aikščių sumoje kokios penkios lauke, panašus skaičius viduj. Bent jau lauke jos įrengtos puikiai. Plotu orientuotos dviems komandoms po penkis žmones. Iki pusantro metro aukščio apkaltos lentomis, taigi nėra užribio ir galima į lentas atmušinėti kamuolį pasuojant, kaip ledo ritulyje. Virš lentų aplink nutiestas super aukštas tinklas, nors vieną kartą ir pavyko išspirti į gretimą aikštelę :) Kiečiausiai tai padaryta danga - dirbtinė žolė(astroturfas), labai smagi. Pačiam kristi neteko, bet tie, kuriem tekdavo, labai neverkė :). Taigi - lakstyk, spardyk ir žvenk :). Gailiuosi, tik kad sekantis mačas numatomas kitą ketvirtadienį, kai ilsėsiuos Ispanijoje.

Kinas - čia aišku nėra daug ko rašyti, tik tiek, kad nevilties apimti keliaujam i ji labai dažnai :) Na ir reklamos prieš filmus. Kažkas įdomaus, sunku aprašyti, reikia pamatyt. Beje, turim tikrą IMAX'a, gebantį išspausti 3d, tik niekaip į jį neišsiruošiam. Užtai turim bilietus i Teatrą. Šiaip jame nieko gero nerodo, bet šįkart atkeliauja Starlight Express. Tikiuosi nenuvils.

Hmm, pradėdamas šį postą, tikėjausi pagaminti daugiau teksto.. Dabar, skaitydamas ką parašiau, tikrai matau, kad kompensuoti lietuviško laisvalaikio nepavyko.. nyku. Nesakau, kad nesistengiam. Bandėm domėtis banglentėmis, nardymo galimybėmis. Jų užtenka, bet tokių atrakcijų kainos jau kandžiojasi. Dar vienas variantas - tai pirkti mašiną, galimybės turėtų prasiplėsti, bet nesinori tiek įsipareigoti. Kol kas belieka guostis, kad visa tai laikina, dar pusmetukas ir situaciją keisim iš esmės.

Kartais jautiesi kosmopolitas-klajūnas, galėtum gyventi vien kvėpuodamas didmiesčio oru. Bet euforija praeina, ir pasiilgsti elementaraus pastovumo, tų mažų rūpestėlių savo aplinka. Pasiilgsti nuosavo būsto, kurį galėtum tobulinti, kuriame pavasarį galėtum persodinti gėles. Euforija gryžta, nuosavas bustas Lietuvoje padvelkia nykuma, ir vėl jautiesi nuostabiai irdamasis per spalvingą žmonių minią. Nėra taip blogai, šviesių momentų gerokai daugiau nei tamsių, tik kaip sutvarkyti gyvenimą, kad jame netrūktų nieko? :)

Londonas

Londone jau esame buvę, tad išspausti susižavėjimo ašaros šiame poste gali ir nepavykti. Ir visgi, besilankant šiam mieste - minčių begalės.
Visų pirma - tai miestas, kuriame niekada neturėtų kilti klausimas: ką gi veikti šį savaitgalį? Begalės muziejų, galerijų, teatrų, restoranų nuobodžiauti neleis niekada. Turiningas laisvalaikis garantuotas N metų į priekį.
Antras krentantis į akį Londono bruožas - tai greitas gyvenimo ir darbo tempas. Ne paslaptis, kad Londone gyvena "didysis" verslas ir vien buvimas greta jo kažkaip keistai jaudina. Žinoma, kasdieniam gyvenime to gal ir nejaustum net ir dirbdamas kiečiausioj Sičio firmoj, bet šiuo metu tas nerūpi.
Trečia - tai i akis krentanti prabanga. Jos čia su kaupu. Milžiniškas skaičius žmonių Londone gyvena itin pasiturinčiai. Ar skoningai - jau kitas klausimas, bet mano motyvaciją: dirbti ir uždirbti, stimuliuot turėtų itin šauniai.
Ketvirta - tai Pasaulio miestas. Begalės kultūrų, persipynusių ivairiausiomis formomis verda viename katile. Toks vaizdas, kad čia nebėra anglų ar pakistaniečių, čia gyvena Londono piliečiai. Gal tai ne visiem prie širdies, bet man - įtikėjusiam kosmopolitui, tai pats tas.

Net sunku apsakyti žodžiais jaudulį, kuri patiriu vien rašydamas apie šį Miestą. Žinoma, realiam gyvenime viskas sudėtingiau. Pvz nesu įsitikinęs ar norėtume čia auginti savo vaikus. Be to išlieka daugelis Anglijos kabliukų. O apie svajonių namą turbūt teliktų svajoti toliau :) Bet nepaisant nieko, dabar aš studentas, ką tik atvykęs iš Kaimo į Miestą ir šnabždantis į ausį savo draugei: "pažvelk kiek daug ponų, kokie jie visi gražūs". Nagi, ar iš tiesų sutiktų studentas, 4 metus studijavęs Vilniuje, gryžti gyventi i gimtąjį Balbieriškį? Panašiai dabar jaučiuosi ir aš..

Važiuodami traukiniu atgal, kalbamės su Aiste, kad būtinai gryšime cia pagyventi. Neaišku kaip leis situacija, po metų ar penkių, bet būtinai gryšime.