2007-04-25

Pirmas žygis














2007-04-14




Šiandien nusimato žygis. Už lango saulė, pusryčiaudami susiplanuojam maršrutą. Tiksliau planuot nelabai reikia. Turim knygutę pavadinimu: “Adventurous pub walks in West Yorkshire”. Iš šimto kitų ji išsiskiria tuo, kad yra tikrai “adventurous”, ty visi žygiai trunka nuo 9 iki 14 mylių. Ir patys keliai nėra itin lengvi, ty gali tekti paklaidžioti. Knygelėje gal 20 žygių su žemėlapiais ir detaliais maršrutų aprašymais. Taip pat šiek tiek pasakojama apie tai, ką tenka pamatyti pakeliui, tarkim konkretaus pastato trumpa istorija – šiaip visai nieko knygelė. Na, išsirinkę žygį (9 mylios) keliaujam traukiniu į miestelį Todmorden. Labai ilgai jame neužtrunkam, žygis prasideda palei kanalą, nusileidus prie kanalo įdomios rodyklės – Į vieną pusę Leeds – 15 mylių į kitą Manchester – 35 mylios.. O palei kanalą toks takelis. Reiškias, peškute palei kanalą tuo takeliu, gali laisvai pasivaikščioti 50 mylių ! Neblogai. Ypač dėl to kad sutinkam nemažai dviračių. Paėjus mylią kanalu prasideda įmantrybės – “pamatę dešinėje didelį juodą kaminą, pereikit tilteliu į kitą kanalo pusę, paėję 100 metrų į kairę, tada pro metalinius vartus į dešinę”, na ir t.t. :). Pradedam eiti laukais. Kepina saulė – dabar apie +23 laipsnius. Lygiai netenka eit visai, visada arba kyli arba leidies. Užkilus aišku atsiveria neblogi vaizdai. Aplink vaikšto bandos avių :), angliškas kaimas. Dar po mylios nurodymas – pamatę milžinišką senovišką mobilų telefoną, sukit pro namelius į dešinę. Telefoną pamatom, tikrai juokingas pastatas :), bet po dešine kaip ir varteliai, kaip ir į nuosavą kiemą, ir kaip ir užskleisti. Bandom ieškot kelio aplinkui, sugaištam 10 minučių, bet tenka gryžti prie vartelių, atsidaryt juos, ir išėjus į gatvę, iškeikt save už kuklumą. Šiaip čia labai populiarūs ženklai pėstiesiems, pavadinimu: “Public footpath”. Reiškias čia galima eiti bet kam. Ir jie prismaigstyti neįtikėtinose vietose. Patys “footpath” labai faini, Lietuvoje nemačiau nieko panašaus, jie iš tiesų skirti tiktai pėstiesiems, dažnai netinka netgi dviračiams, kartais būna specialiai apšviesti ir dažniausiai veda pro itin vaizdingas vietoves bei jungiasi vieni su kitais. Tiesiog rojus pasivaikščiojimams. Pasiklysti įmanoma nebent supainiojus kelis footpath'us. Po kurio laiko išeiname į “kalnus”, oras super – pradedam susitikti su kitais keliauninkais. Praktiškai visi sveikinasi, šypsosi – dauguma – senukai, smagu žiūrėt kaip jie eina tais keliukais pasiramsčiuodami lazdomis. Pensija – čia aktyvumo metas, namie sėdi turbūt tik tie, kurie visai negali pajudėti. Po kurio laiko mūsų takelis įsilieja į “Penine Way”. “Penine Way” - tai kelias, suformuotas iš minėtų “footpath” per visą Angliją nuo pietų iki Škotijos. Nežinau kiek, bet turėtų būti koks 400 mylių. Jis net sužymėtas specialiai kitaip, toks labiau mainstream. Ir žmonių jame daugiau. Visą kelią iš karto retai kas praeina, bet nueiti atskiras atkarpas labai populiaru. Ir šiaip, matyt pasistengta, kad “Penine Way” pakeliui aplankytų kuo daugiau vaizdingų vietovių bei vietinių įžymybių. Kylam į kalną – viršuje įspūdingas monumentas karams su Napoleonu atminti, pastatytas po Vaterlo mūšio. Monumentas su nuotykiais, nes galima visiškoje tamsoje viduj platformos įrengtais spiraliniais laiptukais užkilti ant platformos viršaus. Keliaujam žemyn. Na, iš tiesų nuo šiol tegu geriau kalba nuotraukos..., gaila beje, nepasirūpinau fotoaparato priežiūra, ant matricos bei objektyvo po kelionės radau šiek tiek šiukšlių. Deja jos matosi ir nuotraukose.

Komentarų nėra: