Jorkas

Šeštadienis, traukiam į Jorką. Pastarasis nuo Leeds nutolęs gal 40km. Tad ilgai neužtrunkam. Pirmas įspūdis labai neblogas. Architektūrinis miesto paveldas itin turtingas. Ko pasekoje marios turistų.
Iš pradžių lekiam į traukinių muziejų ( reklamuojasi kaip didžiausias pasaulyje ). Muziejus nemokamas :), ir iš tiesų įspūdingas. Pagrindinė salė tiesiog fantastiška. Eksponatai dažnai "išmėsinėti", kad parodyt veikimo principus. Į japonišką Shinkansen galima normaliai ilipti ir pasėdėti :). Vienas įdomiausių - garinis traukinys išvystęs savo laikais 200km/h. Šiaip labai labai įdomus muziejus. Negaliu nerekomenduoti.
Išėję iš traukinių lekiam į "York Dungeon", siaubo muziejų. Rodos labai populiarus, nemaža eilutė. Padaryta labai įdomiai. Suformuoja mažą grupelę ir praleidžia iš anksto numatytu maršrutu. Stotelėse laukia aktoriai, ir pasakoja ten visokias Jorko istorijoje nutikusias baisybęs. Vizualių efektų tai pat yra. Nesakyčiau kad labai baisu :), bet buvo visai įdomu.
Na toliau kelionė po miestą. Nuotraukose matyti gal geriau, bet šiaip gan fainas dalykas yra siena, juosianti centrą. Galima nemažomis atkarpomis ja praeiti. Įspūdingiausias architektūrinis statinys tai aišku katedra, neina į objektyvą sutalpint geriausiu noru :). Šiaip iš tiesų gražus miestelis tas Jorkas.

Gavau Darbą !!!

Galų gale turiu internetą namie. Na, o vakar tai buvo dienelė kaip reikiant. Aha. Iš pat ryto keliauju į Leeds. Veiksmas vyksta mano agentūroje. Bet plotas nuomojamas samdančios įmonės ir kitos agentūros, kuri padeda vykdyti kompanijai tikrąją atranką. Mano agentė tame nedalyvauja. Pasirodo į grupes mes jau suskirstyti. Ty mūsų tik 7. Matyt kitų grupių atranka vyksta kitur. Trumpai apie kitus 6 aplikantus. Barzdotas 50'metis Unix'o hakeris. Dar vienas panasaus amziaus bet be barzdos :). 40'metis anglų seras. Panasaus amziaus moteriske. 30'metis kompiuterastas. Ir indas studentas :)
Oho, tikėjausi kažko paprasčiau :). Gerai, tada pakviečia visus į meeting'u salę. 4 žmonės iš kompanijos, 4 iš agentūros. Trumpai papasakoja apie kompaniją, ką jie veikia, etc, toliau sako, bus grupinė užduotis. Prie kiekvieno jau padėta užduoties aprašymas, tuščias popieriaus lapas, piestukas ir kalkuliatorius. Duoda 15 minučių susipažinti. Situacija paprasta. Yra teatras. Po mažu bankrutuojantis, gavo 50k pašalpą iš anonimo, ir reikia tinkamai išleisti. 3 pasirinkimai: investuoti į akcijas, paleist reklaminę kampaniją ir rekonstruoti barą. Ir pateikta daug skaičių prie kiekvieno varianto, kad galėtum pasidarbuot kalkuliatorium. Po 15 minučių pradedam diskutuoti. Duoda 45 minutes. Mes centre, agentai iš visų pusių. Kaip realybės šou. Šiaip visai nieko pasirodžiau. Bent jau kalbėjau, tai turbūt daugiausiai iš visų :) Ir aplamai, ši dalis kažkaip nuteikė atpalaiduojančiai, supratau, kad geriausia elgtis natūraliai.
Toliau break'as, lunch'as - atnese sumustiniu su kola :). Ir prasideda interviu sezonas ! Aš dar gaunu laiko pasivaikščioti po miestą. Aha, interviu trukmė - valanda. Anam stalo gale du žmonės - agentė ir kompanijos vyr architektas ( tipo bendrauja tik su kitais architektais :), o ne vyresnis už mane ). Tokiu duetų yra dar du, jie dirba su kitais. Interviu iš dviejų dalių. Kalba vien tik tas architektas. Tipo papasakok apie savo darbo patirtį. Duoda mano CV, ir davai, varyk. Na ir varau.., kokias technologijas naudojau, kas ten patiko, etc. Protarpiais vis įsiterpia - tipo ką išmokau, ką daryčiau kitaip, etc, taip visai normaliai. Vaikinukas akivaizdžiai kalba ta pačia kalba kaip ir aš. Sako papaišyk kokį nors domain modelį, ir architektūrą, kaip konstruotum dabar savo aplikacijas. Daugmaž papaišiau. Na, sako ok, mes darom taip pat, o dabar kurioj čia vietoj kokius freimworkus naudotum. Kalba nukrypsta į Spring'o IoC, Hibernate'o lazy loading'us, na iš esmės man tas labai patinka, nes per paskutinis kelis mėnesius ta proga perskaičiau apie tai gal 4 knygas :). Tad ir kalbu kone citatomis :). Toliau biški padarkė iš Design patterns. Tipo kada naudotum Bridge'ą. O čia gi mano mėgiamiausia tema paskutiniais mėnesiais :). Vienu žodžiu, techninė dalis praėjo nerealiai sklandžiai. Toliau įsijungia agentė. Klausimas: "Prisimink gyvenime situaciją, kada prieš priimant sprendimą, tau reikėjo atsižvelgti į didžiausią kiekį įvairiausių faktorių" ( Iš tiesų skambėjo sudėtingiau ). Galima ir gyvenimiška situacija, nesvarbu. Tokiu klausimų kokie 4. Iš tiesų buvo gan sunku, jaučiu kad grybavau... Bet matyt visi kažkiek grybauja. Toliau dar papasakoja apie darbo salygas, etc. Šiaip visai jėga, 35 valandų darbo savaitė, darbas komandomis po 7, procesai veikia čiki, trūksta tik developerių :) Na, atsisveikinam ir lekiu namo. Tipo atsakymo lauk rytoj.
Kelionės metu skambina agentė :). Sako tu jiems patikai, jokių penktadienių, duoda va tau tokią ir tokią algą ( mane tenkina ) ar eini pas juos dabar pat? Nu sakau žinoma :), sako ok, suderėta :). Greitis patiko...
Na ką, vakare tenka keliauti į Pub'ą :). Faini čia pub'ai. Stovi didelis baras. Nemažai staliukų, bet žmonės kas kur, kai kurie prie staliukų, kiti stovi tiesiog pasirėmę į barą, treti tiesiog būriuojasi salės vidury, ketvirti prie visokių laiptų. Toks lengvas chaosas. Muzika groja pakankamai tyliai, hmm, niekas nerūko.. ( nors draudimas čia įsigalios tik liepos mėnesį ). Pasiemu Guiness, po to Corona :), šiaip visai nieko galima praleist laiką.

Pirmas postas ONLINE

Na, jau nebereikia boldu rasyt datos virsuj posto. Deja kol kas nebus ir lietuvisku raidziu, tureciau siom dienom gauti modema, bet deja.
Ka tik radau laiska del rytojaus interviu. Na, nusimato tikras katilas. Dress Code: kostiumas, slipsas, etc. Tipo priims gal keliolika kandidatu vienu metu, tai bus labai idomi pirma dienos dalis kurioje bus darbas grupese po 7. Tipo grupese tures isrysketi team leaderiai, etc. Taip pat ir communications skills reikes neprastu. Rytoj visa diena bus smagu, laukiu daugiau is smalsumo, nei is didelio poreikio dirbt toje kontoroje. Poryt butinai eisiu i kavine, parasysiu ispudzius.

Rodos bedarbiu tureciau nelikt

2007-04-24

Antradienis, visa energija nukreipta į darbų paiešką. Į skelbimus jau kurį laiką neatsiliepinėju, nes tiesiog pasimečiau, kuri agentūra ką man siūlo. Iš pat ryto skambina agentė, sako tu patikai vieniems klientams, kuriems nusiunčiau tavo CV. Įmonė centriniam Leeds, labai didelė ir žinoma, market leader, etc., vien žo, tuoj jie tau atsiųs link'ą į online testą. Ok, lekiu į centrą, email jau atėjęs, pasijungiu prie platformos, pradedam !, perskaitau pirmą klausimą, nė velnio nesuprantu ( kažkas apie WeakHashMap ), sumaigau atsitiktinai, spaudžiu 'Next', ir nieko..., hmm, kažkokios Javascript bėdos, neveikia... Rašau meilus agentei ir tam, kuris atsiuntė link'ą ir bėgu namo. 15:30 turi skambinti į namų telefoną ir daryti interviu. Bebėgant agentė skambina, sako labai urgent, nes ketvirtadieni jie nori daryti interviu, testą būtina atlikti šiandien. Ok, pakeliui užlekiu į kitą kavinę, pabandysiu laimę čia. O, čia veikia, ok, testas: 42 klausimai, visi kaip vienas vriedni. Pačioj pradžioj skaičiau instrukcijas kad testas prisitaikantis prie tavo lygmens, ty jei blogai atsakinėji, turėtų duoti lengvesnius klausimus. Nesulaukiau aš tų lengvų klausimų, bet atsakinėjau tai tragiškai. Pvz buvo klausimas stilium: “kokius komandos 'keytool' reikėtų vartoti atveju A”. Oho. Beje, tipo negalima naudoti interneto, javascriptas gaudo visus click'us, pelės judesius etc, praras focus'a ir nutrauks testą. Dauguma klausimų tokie enciklopediniai, o jei ne enciklopediniai, tai labai labai sunkūs. Dažniausiai duoda kodą, ir pasakyk ką jis veiks. Nė vieno klausimo nebuvo trivialaus, kad galėtum atsakyt garantuotai, visada koks kabliukas. Na vienžo, testas tikrai sunkus, praskip'inau gal 8 klausimus iš 42'ų..., nekas.

Parašau agentei laišką, biški paverkiu ir namo, laukia telefoninis interviu. Interviu visai neidomus – klausė daugmaž to paties, ko klausia agentai. Ko atvažiavai, ką veikei praėjusioj kompanijoj, biški papasakojo ką daro. Šiaip šita įmonė nebloga, irgi nemaža - didelės grupės narė, plius įsikūrus netoli mano miesto. Tik rolė biški nepatinka, daugmaž didelių aplikacijų Support. Tiesa daug kartų kartojo, kad reikia gero “Problem solving”, ir jie supranta, kad tai yra labai sunki pozicija, tad atsidėkos tikrai dosniai :). Iš tiesų, jei pamenu, jie siūlo pradžiai tikrai neblogą algą. Na, pažadėjo rytoj 10:00 atsiųst online testą( panašu kad be online testų čia nė žingsnio).

Po 10 minučių vėl skambina agentė dėl šiandien laikyto testo ( čia tai greitai ). Tipo rezultatai neblogi, aukščiau vidurkio, jie patenkinti. Sekantis žingsnis, už 10 minučių paskambins agentas iš kitos agentūros, kuri ir praveda pačią atranką.. ( idomiai čia ). Ok, skambina kitas agentas, vėl standartiniai klausimai, ką veiki, etc, paklausinėjo apie testą, na, ir papasakojo apie įmonę. Vardų neatskleisiu, bet pasak agento – viena didžiausių UK, blue chip, šiuo metu operuoja su legacy systems, ir planuoja viską migruoti ant Javos+Oracle. Tam samdo naują komandą. Sistemų dydis milžiniškas, tranzakcijų skaičiai kosminiai, viskas turi būti extremely reliable. Na, įrašas į CV nusimatytų tikrai skambus, o karjeros galimybės tiesiog neribotos. Toliau sako, ketvirtadienį nusimato didžioji atranka. Ty viskas įvyks per vieną dieną, o penktadieni ryte žinosi ar priimtas. Ryte suskirstys visus į komandas po 7 ( kiek gi mūsų bus?, 200? ), duos užduotis, ir žiūrės kaip dirbdami komandoje sprendžiam problemas. Po pietų nusimato face-to-face. Taigi liūdna nebus, laukiu nesulaukiu.Vėl skambina kitas agentas, na dabar tai prasideda... Siūlo interviu kita ketvirtadienį. Įmonė visai faina, pliusas kad Bradforde. Pakankamai nedidelė. Kvailas pavadinimas tik, čia nerašysiu, bet mano galva CV nepuošia :) Vėlgi žada kažkokį testą email'u, tik ne techninį o labiau psichologinį..., na, tada visai nebaisu..

Sutarta del pirmo interviu

2007-04-23

PirmadienisGalų gale pradeda judėti ledai dėl darbo. Nors anšlago laukiu šios savaitės gale, bet šiandien irgi buvo visai nieko. Iš ryto paskambino du agentai, vienas jau buvo su manim kalbėjęs, tai tiesiog pasiūlė kitą poziciją. O į vakarą paskambino dėl to testo, kurį dariau praėjusį antradienį. Tipo sako, jiem žiauriai patiko, jie labai del tavęs “Excited”, ir nori tavęs į interviu. O aš taip muistausi, nes darbas yra miestelyje Harrogate, važinėti iki jo toloka, gali užtrukti gal 1,5 valandos į vieną pusę. Bet tai pirmas interviu !! :), tad labai nesispardau. Laimei !, paaiškėja, kad dabar ten reikiamas žmogus komandiruotėje, ir interviu jie gali padaryti tik kitą penktadienį. Ok, super, jei labai nesiseks su kitais, turėsiu atsarginį variantą. Sutariau, tik po to pagalvojau, apie kokia algą buvo kalbama.., hmm, tiek to, šiuo metu nusiteikęs eit dirbt ir už 30.000. Londono algų tikėtis čia tikrai neverta, o dauguma kitų specialybių aplink yra patenkinti gaudami 15.000. Nuo 30.000 turėtų likti gal 2.000 svarų į rankas per mėnesį.Aha, už dešimt minučių skambina kitas agentas. Sako ok, čia vieniem klientam patiko tavo CV, nori su tavim pakalbėt techniškai, duodu tavo telefono numerį, paskambins rytoj 15:30. Ok, kaip pirmadieniui rezultatai neblogi :)

Šiandien vėl per Telly žiūriu Dispatches, nereali laida, o rytoj vėl laukia Horizon !, Myliu anglų TV

Savaitgalis pasaku miestelyje

2007-04-21

Užbraukom Family Day Rover. Šios dienos planas - praleisti kuo daugiau laiko traukinyje ir aplankyti kuo daugiau mažų miestelių. Pirma stotelė – Ilkley. Patys pirmi žingsniai – tiesiog Fantastiškas miestelis. Pagrindinėje parduotuvių gatvėje pilna žmonių , visi jie – balti ! Kas 5'a mašina – sportinis convertable. Pravažiuoja įspūdingas Ferrari kabrioletas – už vairo baltųjų rasės senjoras. Gėlių kiekis pagrindinėje gatvėje tiesiog stulbina. Visi medžiai žydi. Po visą miestą išmėtyti nedideli parkeliai tiesiog nerealūs. Sukonstruoti tokie linksmi labirintai. Mažyčiai vingiuoti takeliai, aplink aukšti egzotiški krūmai, rast kelią iš jų gal ir nesunku, bet labai linksma. Keliaujam toliau nuo centro – miestelis išsidėstęs kalvos apatinėje dalyje, mes traukiam į viršų. Vaizdas tarsi pasakoje – nematyti medžiai – idiliškos gatvelės, karts nuo karto išnyra 16'o amžiaus architektūros pilaitė. Na – tikras architektūrinis parkas. Po pusvalandžio kilimo į kalvą, išeinam už miesto ribų. Žinoma “public footpath”, iki kalvos viršūnės – dar pusvalandis, bet jau dabar vaizdas atsiveria toli, Ilkley likęs apačioje tiesiog pakeri. Mąstau, kuo jis skiriasi nuo Lietuvos miestelių. Palyginkim su Jonava( panašus dydis, bei atstumas nuo artimiausio didelio miesto - ~30km ). Butų kainos Jonavoje juokingos, gyvent ten ir dirbti Kaune manau sumąsto tik itin vargingai gyvenantys žmonės. Infrastruktūra tragiška, miestelis apšiuręs – na, gyvent ten nė už ką. O čia – Ilkley – atrodo viskas atvirkščiai. Prabangių mašinų kiekis tiesiog pribloškia. Akivaizdu kad žmonės gyvena čia – o dirba Leeds'e. Miestelis iš tiesų sutvarkytas pasakiškai. Pagyvent čia norėčiau ir aš. Bet butų kainos Ilkley yra nerealios, ty, didesnės nei pačiam Leeds. Lietuviškam protui paradoksas, bet čia tai natūralu. Na, kol kas dar reikia gauti darbą, tad planai ateičiai. Nusileidę į miestelį užsukam i parduotuvėles. Vienoje laukia siurprizas. Realiai – tai knygų “second-hand'as”. Mano silpnybė :). Parduotuvėlė nedidutė, bet knygų pakanka, visos kainuoja gal po keletą svarų. Prieinu prie Sci-fi lentynos. Pradeda linkti kojos..., Joje galima rasti kone visą Asimov'o Foundation seriją. Visos po 1 svarą. Clarke'o ir Bradbury tomai kietais viršeliais - 'Collectors value' – 2 svarai. Kol nepraradau sveiko proto ir nenupirkau visos lentynos – griebiu už Asimov'o “The Gods Themselves”(99p), ir lekiam iš parduotuvės.

Keliaujam iš Ilkley į Wakefield. Šis miestelis gal ir nieko, bet pasakot apie jį nelabai yra ką. Šiandien dar pažiūrim itin neblogą filmą apie iraniečius emigrantus Amerikoj ( BBC2 – jokių reklaminių pertraukėlių !!! )

Darbo paieska isibegeja

2007-04-20

Penktadienis. Pirmadienį atnaujintas CV pasirodo buvo neblogas žingsnis. Per paskutines 3 dienas gavau gal 10 skambučių iš matyt visų apylinkėj veikiančių agentūrų. Jau pasimečiau ką jos siūlo. Juokingiausia, kad nemažai jų siūlo tą patį. Išsiaiškinau, kad netgi kai kurie skelbimai, į kuriuos atsiliepiau, buvo į tą pačią poziciją. Tas biški nervuoja. Na, bet per 10 agentų, išgirdau tikrai įdomių pasiūlymų. O pokalbiai su jais tai faini. Toks vaizdas, kad jie turi papildomą anketą iš kokių 6 klausimų, atsakymus į kuriuos reikia įtraukti į savo duomenų bazę. Juokingiausia, kad klausimai visų agentų sutampa, o dažniausiai ir eilės tvarka :) Pirmas klausimas, kurį jie bando išsiaiškinti, tai kodėl tu aplamai ieškai darbo. Atsakai, kad emigrantas ( beje NĖ vieno tai nesutrikdė, tik vienas pasitikslino, ar Lietuva yra EU narė, o kai patvirtinau šiek tiek griežtai – puolė atsiprašinėti: “just checking” ). Tada – kiek laiko jau esi UK?, - savaitė, - ok fine. - Kokios pozicijos ieškai?, - Mid to senior Java programuotojas, - ok fine. - Kokios algos nori?, - nuo 30.000( tapau kuklus, gal kiek per anksti, bet nieko nepralošiu ). Kokiose srityse esi stiprus?, - core Java & J2EE, - ok fine( tik vienas paklausė, o tai kokiose būtent technologijose, bet kai pradėjau užsidegęs vardinti, puolė stabdyti ). Užpildę savo anketas puola pasakoti apie siūlomas pozicijas. Šį darbą atlieka itin gerai, tiesiog fantastiškai. Ką jie moka, tai parduoti poziciją. Vartoja tokius žodžių junginius kaip superb career opportunities, fantastic work atmosphere, brilliant training provided. Ten pozicija gal ir suknista, bet pateikia kaip tikrą Dream Job. Kažkaip nejučia netgi patiki. Šiaip aš užkietėjęs skeptikas, mane apgaut sunku, bet turiu pripažinti kad savo darbą atlieka nerealiai gerai. Vėlgi palyginu su man skambinusiais lietuviais agentais – skirtumas kosminis. Atpylę reklamą, paklausią tavęs, ar bus ok, jei persiųsiu minėtiems darbdaviams tavo CV? Aišku atsakau OK, nors kartais būnu ne visai supratęs, ką tiksliai ta įmonė veikia :) Tuo pokalbis ir baigiasi, Cheers, Bye. Po šių pokalbių nuotaika šoko į viršų. Kai kurie agentai perspėjo, kad klientas turėtų sureaguoti per 4-5 dienas, tai kitos savaitės gale laukia linksmybės :) Pasitikėjimo savimi jausmas užkilo iki neregėtų aukštumų, aš vėl kietas IT pro :)

Pirmas testas !

2007-04-17

Šios dienos įrašas pakankamai techninis.Vakar gavau vieną skambutį iš agentės. Pasiekimas! Pasiūlė vieną poziciją, deja tolokai, miestelyje Harrogate, reikėtų turėti mašiną. Na, bet kadangi trauktis nebeturiu kur :), atsakiau kad ok. Tada perspėjo, kad pirmas žingsnis šiek tiek automatizuotas. Tai reiškia – įmonė man atsiunčia testą, aš atsakau į jo klausimus ir po valandos atsakymus siunčiu atgal. Sutarėm šiandien 12:00. Na, 11:50 aš jau interneto kavinėje. Ten jau randu preliminarų laišką su instrukcijomis, kaip reikės minėtą testą laikyti. Instrukcijos paprastos: jei neturi, susiinstaliuok į kompiuterį Java ir Eclipse, turėtų pakakti. Oho :), interneto kavinėje aš failus aplamai tik į My Documents išsaugot galiu. Apie instaliavimą negali būti jokios kalbos. Paskubomis sukurpiu laišką, kuriuo iš anksto paaiškinu, kad esu interneto kavinėje, ir dėl to, galbūt kai kurias užduotis atlikau nekokybiškai :). Lygiai 12:00 !, gaunu testą, jame 9 užduotys. Kiekviena jų reikalauja parašyti kokį tai kodą. Be Eclipse gal ir sunkoka, bet man, senam Javos asui :), įveikiama. Užduotys tikrai pakankamai lengvos. Šiek tiek sugaištu laiko, nes aišku Notepad neveikia autocomplete, taip pat sunkoka su import'ais. Vieną užduotį sucheat'inu ir nusiunčiu per icq kolegai Lietuvoje. Užduotis nesunki, bet man reikia kompensuoti laiką, prarastą dėl Eclipse. Šiaip agentė vakar minėjo, kad reikės Design patterns. Aš aišku patikėjau, ir vakare dar kartą pasikartojau Bridge'ą, ir kada jį geriau naudoti vietoj Decorator'iaus ar Adapter'io. O užduotis su Design patterns buvo tik viena, ir be galo paprasta: daugmaž parašyk Singleton Factory, kuriantį tris geometrines figūras, kuris atsimintų, ką yra sukūręs. Tfuu, tai net ne AbstractFactory, tai net ne FactoryMethod. Supykęs pavadinu klasę CountingFactory ir sukuriu jai ShapeFactory interfeisą, taip pritempiu iki FactoryMethod :) Na, per valandą spėju viską. Po to parašau agentei laiškelį, kuriame lengvai piktinuosi testo lengvumu :) ( na ir įžūlumas sucheatinus vieną užduotį, bei neturint daugiau nė vieno darbo pasiūlimo ). Rašau tipo – aš esu senior, o čia man atsiuntė entry-level testą :)

Darbo paieskos ir TV

2007-04-16

Pirmadienis. Dėl darbo jokių skambučių.. Kiekvieną dieną keliauju į interneto kavinę – Gmail tuščias. Brrr., kažkaip palieka nesmagu :) Rodos darbo paieškos gali užsitęsti, reikia kontempliuoti atsarginius variantus. Gryžt į Lietuvą tai jau tikrai ne – tai reikštų pralaimėti. Dirbti juodo darbo taip pat negalima. Šiandien išsiunčiau CV į pačias prasčiausias pozicijas – siūlo gal tik 25.000. Svarstant absoliučiai – tokia alga mane tenkintų. Tai išsišifruoja į 1600 svarų / mėn. Bet IT sektoriuje tai yra nedaug. Galbūt per greitai puolu į paniką. Aš čia dar tik savaitė. Vis viena reikia keisti darbo paieškos strategiją. Reiktų pradėti rašyti tiesiai kompanijoms. Bet tam reikėtų interneto namie.., ( šį reikalą tvarko Aistė – turėtų būti kitą savaitę ). Na, šiandien bent jau atnaujinau CV dviejuose pagrindiniuose darbo paieškos tinklapiuose. Įdedu anglišką telefoną. Atnaujinimas turėtų mane pakelti į pirmus paieškų puslapius. Matysim kaip bus iš tiesų.

Vakare skubu įsijungti BBC 2. Taip, 21:00 rodo HORIZON !!! Laida, kurios epizodus Lietuvoje siųsdavausi internetu kaip didžiausią brangenybę. O ją čia rodo kiekvieną savaitę per TV!! Beje, kitos laidos, kurią tikėjausi čia pamatyti – Top Gear, šiuo metu nerodo, vietoj to leidžia “Best of Top Gear”. Neturiu supratimo kodėl, gal pertrauka. Na bet Simpson'us žiūriu kiekvieną dieną 18:00. Šiaip laidos per Telly ( Slang'as :) ) visai neblogos. Matom 5 kanalus( kaip ir kai kurie anglai beje, kabelinė nėra žiauriai populiari ). Pakanka popso ir realybės šou, bet kokybinis bendro tinklelio skirtumas nuo lietuviško akivaizdus. “Entertainment” anglai daryti tikrai moka. Be to yra neblogų informacinių-šviečiamųjų laidų, kaip “Dispatches”. Šiandien buvo apie Pakistaną. Padaryta itin kokybiškai, anglai akivaizdžiai neužsidarę savo kieme. Visai patinka laidos apie nekilnojamą turtą. Jų čia labai daug ir jos labai populiarios. Tipiškas siužetas toks: šeima nori persikraustyti į kitą Anglijos(nebūtinai) miestą ir kreipiasi į TV, kad padėtų tai padaryti. Čia išsiskiria du siužetai. Viename parduodamas dabartinis būstas – kitame perkamas naujas. Iš pradžių aišku išanalizuojama, ką šiuo metu turi šeima ( jei nuomuoja – į antrą etapą ). Dabartinį būstą reikia parduoti, o parduoti bele kaip nevalia. Kreipiamasi į konsultantus, kurie daugmaž pataria, kaip pakelti jo vertę rinkoje. Dažnai netgi daromas pilnas remontas ( ne sau, pardavimui ! :) ). Filmuojami ir ateinantys pirkėjai. Na tikras realybės šou, tik mano galva, vaidybos čia nelabai daug. Patiko, kai pardavinėjo vieną butą Ispanijoje, ir atėjo pirkti tokia naujo ruso žmona su vertėja :), buvo cool stebėt. Na, o antras žingsnis, tai nupirkti namą. TV konsultantai išrenka ten kokius 5 variantus, ir žiūri kiek atitinka poreikius. Po to aišku šeima eina apžiūrėti ir komentuoja. Dar išskirčiau trečią siužetą – tai visokie remontai ir renovacijos. Visose šiose laidose itin nebijoma kalbėti apie pinigus. Skaičiuojamas kiekvienas centas. Atrodo pakankamai realiai. Manau žiūrėdamas tokias laidas, gali iš tiesų daug sužinoti ir labiau gaudytis NT rinkoje. Tokios laidos Lietuvoje, kur NT labai domėjaus, man būtų itin patikusios.

Bradford ir Leeds savaitgali

2007-04-15

Po vakar dienos žygio atsikeliam vėlai, užsibraukom dayrover'ius. Šiandien laukia shopping'as.., Pasimalam Bradfordo centre po shop'us, Iš tiesų, tai skudurynai kaip visur, na bet gal kainos tik mažesnės nei Lietuvoje, natūralu. Šiandien einam į restoraną – China/Thai. Restoranas tikrai nusipelno atskiro pasakojimo. Įsikūręs pačiam centre, tiesiog prie rotušės aikštės. Antram aukšte restoranas, pirmam savitarna. Mes žinoma į savitarną :) Sekmadienį iki 17:00 sąlygos tokios: išeidamas susimoki 5 svarus, iki to laiko gali ten sėdėt kiek nori, valgyt kiek nori. Mes įeinam 12:00, turim 5 valandas apsivalgymui :). Iš karto įėjus pribėga kinietė padavėja – gėrimai atskirai. Arbata – svaras, cola – 2. Bet atneša stiklinę, po to eini prie automato, ir pili kiek nori. O arbata – tai atneša arbatinuką, jei išgeri visą, nusineša, ir atneša pilną. Papildomai nekainuoja. Ok – keliaujam maisto. Įvairovė nemaža, bandau imti po kelis “maisto vienetus” iš kiekvieno bliūdo, bet lėkštė pilna neįveikus nė dešimtadalio kelio. Maistas skanus, iš tiesų gal labai nesiskiria ir nuo Lietuvos kinietiškų restoranų. Skirtumas tik tas, kad valgai kiek nori ir ko nori ir už pigiai :) O tokios arbatos tai neteko ragaut jau seniai, kažkas panašaus į Lietuvoje atvežamą - “Drakono Fenikso perlai”, su jazminaičiais. Na – tikrai nuostabi. Aistė sako, kad restorane aukštu aukščiau, jau reikia užsisakyti patiekalą iš užkoduoto meniu. Sumoki aišku daugiau. Bet man iki restorano dar toli, prireiks dar 6'ių apsilankymų valgykloje, kol normaliai čia viską išragausiu. Šiaip prisivalgiau tai fantastiškai – panašaus jausmo seniai nesu patyręs. 5'ių valandų aišku neišsėdim :), keliaujam į Leeds., vėlgi shop'intis.

Miestas niekuom neypatingas, dangoraiziu netruksta, zmoniu taip pat, pramogu rodos irgi. Eilinis modernus didmiestis. Traukiam į “The Works”. Šis parduotuvių tinklas vėlgi nusipelno atskiro pasakojimo :). Iš esmės tai discount'intų knygų knygynas. Na taip pat ir kanceliarijos prekių ( pvz dovanai pirkom mokyklinį mikroskopą ). Bet knygų pasirinkimas vis vien geras. Knygynas plotu nemažesnis už tikrus lietuviškus. Knygos visos naujos - apie keliones, astronomiją, pasaulio atlasai, gyvenimo būdą, karo meną, daugiausiai tokios vartomos.., na, į Literatūrą net nežiūriu. Kainos aišku retai viršija 5 svarus. Šiandien norėtusį daug ko, bet atidedu ateičiai, išsisuku su tokia faina knygute apie Yoga. Toliau susirandam discount'intų drabužių parduotuvę :). Labai įdomi – specializuojasi geruose branduose, bet tokioj paprastoj aplinkoj.. Kaune yra labai panaši Megoje – vadinasi išparduotuvė. Tuo panašumai ir baigiasi – nes Leeds'o parduotuvės dydis milžiniškas, kainos juokingai mažos. Už Calvin Klein odinius batus ( atrodo iš tiesų super ) - 40 svarų. Valentino, YSL – itališkos vilnos kostiumai – rodos 150 svarų. Lietuvoj gal 3000Lt nepakaktų. Neabejoju kad normaliose parduotuvėse tie patys daiktai kainuoja gerokai brangiau ir Leeds. Na, kol kas visa tai neaktualu, bet čia tikrai reikės gryžti. Dienos pabaigoje dar lekiam į Starbucks. Pats Starbucks gal ir popsas, bet griebiam po Latte Vente :), užlipam į antrą aukštą ir...: gal 150 kv.m. kambarys, lubos – 4-5 metrai. Įrengta Victorian stiliumi – įmantrūs staliukai, minkšti foteliai, liustros, paveikslai, etc, pro langus – Leeds centras, groja smooth Jazz, ir nėra nė vieno žmogaus :). Nesitiki, kad čia kavinė, net nedrasu sėstis į tuos fotelius. Vien žo aplinka super, kava skani – muffin'as taip pat :) Starbucks pasirodo visai neblogas dalykas.Toliau kelionė namo. Vakare per TV rodo Kubrick'o Prisukamą apelsiną. Neblogai, bet deja Aistei rytoj į darbą, pats vienas žiūrėt nenoriu, o ir pirmi vaizdai nuteikia kažkaip nejaukiai...

Pirmas žygis

2007-04-14

Šiandien nusimato žygis. Už lango saulė, pusryčiaudami susiplanuojam maršrutą. Tiksliau planuot nelabai reikia. Turim knygutę pavadinimu: “Adventurous pub walks in West Yorkshire”. Iš šimto kitų ji išsiskiria tuo, kad yra tikrai “adventurous”, ty visi žygiai trunka nuo 9 iki 14 mylių. Ir patys keliai nėra itin lengvi, ty gali tekti paklaidžioti. Knygelėje gal 20 žygių su žemėlapiais ir detaliais maršrutų aprašymais. Taip pat šiek tiek pasakojama apie tai, ką tenka pamatyti pakeliui, tarkim konkretaus pastato trumpa istorija – šiaip visai nieko knygelė. Na, išsirinkę žygį (9 mylios) keliaujam traukiniu į miestelį Todmorden. Labai ilgai jame neužtrunkam, žygis prasideda palei kanalą, nusileidus prie kanalo įdomios rodyklės – Į vieną pusę Leeds – 15 mylių į kitą Manchester – 35 mylios.. O palei kanalą toks takelis. Reiškias, peškute palei kanalą tuo takeliu, gali laisvai pasivaikščioti 50 mylių ! Neblogai. Ypač dėl to kad sutinkam nemažai dviračių. Paėjus mylią kanalu prasideda įmantrybės – “pamatę dešinėje didelį juodą kaminą, pereikit tilteliu į kitą kanalo pusę, paėję 100 metrų į kairę, tada pro metalinius vartus į dešinę”, na ir t.t. :). Pradedam eiti laukais. Kepina saulė – dabar apie +23 laipsnius. Lygiai netenka eit visai, visada arba kyli arba leidies. Užkilus aišku atsiveria neblogi vaizdai. Aplink vaikšto bandos avių :), angliškas kaimas. Dar po mylios nurodymas – pamatę milžinišką senovišką mobilų telefoną, sukit pro namelius į dešinę. Telefoną pamatom, tikrai juokingas pastatas :), bet po dešine kaip ir varteliai, kaip ir į nuosavą kiemą, ir kaip ir užskleisti. Bandom ieškot kelio aplinkui, sugaištam 10 minučių, bet tenka gryžti prie vartelių, atsidaryt juos, ir išėjus į gatvę, iškeikt save už kuklumą. Šiaip čia labai populiarūs ženklai pėstiesiems, pavadinimu: “Public footpath”. Reiškias čia galima eiti bet kam. Ir jie prismaigstyti neįtikėtinose vietose. Patys “footpath” labai faini, Lietuvoje nemačiau nieko panašaus, jie iš tiesų skirti tiktai pėstiesiems, dažnai netinka netgi dviračiams, kartais būna specialiai apšviesti ir dažniausiai veda pro itin vaizdingas vietoves bei jungiasi vieni su kitais. Tiesiog rojus pasivaikščiojimams. Pasiklysti įmanoma nebent supainiojus kelis footpath'us. Po kurio laiko išeiname į “kalnus”, oras super – pradedam susitikti su kitais keliauninkais. Praktiškai visi sveikinasi, šypsosi – dauguma – senukai, smagu žiūrėt kaip jie eina tais keliukais pasiramsčiuodami lazdomis. Pensija – čia aktyvumo metas, namie sėdi turbūt tik tie, kurie visai negali pajudėti. Po kurio laiko mūsų takelis įsilieja į “Penine Way”. “Penine Way” - tai kelias, suformuotas iš minėtų “footpath” per visą Angliją nuo pietų iki Škotijos. Nežinau kiek, bet turėtų būti koks 400 mylių. Jis net sužymėtas specialiai kitaip, toks labiau mainstream. Ir žmonių jame daugiau. Visą kelią iš karto retai kas praeina, bet nueiti atskiras atkarpas labai populiaru. Ir šiaip, matyt pasistengta, kad “Penine Way” pakeliui aplankytų kuo daugiau vaizdingų vietovių bei vietinių įžymybių. Kylam į kalną – viršuje įspūdingas monumentas karams su Napoleonu atminti, pastatytas po Vaterlo mūšio. Monumentas su nuotykiais, nes galima visiškoje tamsoje viduj platformos įrengtais spiraliniais laiptukais užkilti ant platformos viršaus. Keliaujam žemyn. Na, iš tiesų nuo šiol tegu geriau kalba nuotraukos..., gaila beje, nepasirūpinau fotoaparato priežiūra, ant matricos bei objektyvo po kelionės radau šiek tiek šiukšlių. Deja jos matosi ir nuotraukose.

Pradinės darbo paieškos, Bradfordas

2007-04-13

Penktadienis, tesiu email'ų rašymus į agentūras, pavyko išsiųsti gal 10, daugiau jau nelabai yra kur, o iki šiol gavau tik vieną skambutį, iš agento, kuris paprašė atsiųsti CV ne text, o Word formatu. Hmm, keista.., rodos darbo paieškos itin sklandžios nebus. Lengva panika.., na, bet šiandien bandau daugiau susipažinti su miestu. Taigi – Bradford'as. Dydžiu sulyg Kaunu. Namai praktiškai visi – kotedžai( “townhouse” ), gatvės neįtikėtinai siauros, ko pasekoje baisūs kamščiai. Architektūra tipinė angliška, šiukšlių netrūksta, babajų taip pat. Beje apie babajus. Angliško šio žodžio atitikmens dar nežinau, kalbant paprastai tai yra imigrantai iš Pakistano, Bangladešo bei Indijos. Vienžo British CommonWealth azijietiškas sparnas. Bradford'e daugiausiai pakistaniečių. Jei neklystu babajai sudaro gal 30% Bradfordo populiacijos. Angliškais standartais tai yra labai daug, Bradfordas ir yra pagarsėjęs pačia gausiausia babajų populiacija Anglijoje. Einant gatvėmis juos pažinsi iš tolo, retas nevilki savo tradicininių drabužių ( iš tiesų nežinau kaip juos aprašyt, dažniausiai baltos kelnės ir “sijonas” ant viršaus, ant galvos nėriniuota kepurėlė, na, skarmalai.. ). Jei sutiksi kelis babajus, jie garantuotai tarpusavy kalbės sava kalba. Nepanašu kad rodytų didelį norą integruotis į visuomenę. Panašiau, kad po 10 metų į jų visuomenę reikės integruotis jau Bradfordo baltiesiems, nes dauginasi babajai matyt spėriai. Jų namai dažniausiai išsidėstę tarpe miesto centro ir miegamųjų rajonų.(mano rajone jų nėra) Nesuklysi niekaip, senyvo amžiaus babajai sėdi prie durų ant laiptų, lauke pilna padžiautų skarmalų. Jei ne angliška architektūra, momentais pasijauti atsidūręs mažajam Pakistane. Dar vienas idomus niuansas, jei gatvėje iš mašinų pro atvirus langus garsiai sklinda muzika, tai garantuotai bus babajai. Net nereikia atsisukti pažiūrėti, galima pažinti iš muzikos :), na ta – iš indiškų filmų, nesuklysi niekada. Panašu kad savo kultūros jie nesibodi, ir bando sukurti jos salelę tolimoje Europoje. Dar apie mašinas. Turbūt dabar, atšilus orams, gatvėje matyti daug kabrioletų, gal greičiau “convertable”. 70% sudaro BMW ir Mercedes, toliau Mazda, Honda. Įdomus faktas tas, kad didžiają dalį šių mašinų vairuoja būtent babajai. Vienas Ferrari( tiesa ne convertable ) zuja pastoviai. Panašu kad babajus už vairo nelabai ką daugiau ir veikia, kaip važinėja su juo po miestą. Iš kur pas juos tokie pinigai nežinau. Spėju kad atsivežė iš Pakistano. Nes pakeliui į miesto centrą turiu praeiti pro universitetą. Lauke būna daug studentų. Ir babajai sudaro tikrai ne 30% studentų, greičiau 70%. Spėju, kad tai turtingų tėvų vaikai, atsiųsti mokintis į Europą. Turbūt sužinoję, kad Bradforde nemaža babajų bendruomenė ir pasirinko šį universitetą (jis beje reitinguojamas neblogai). O studentams iš už jūrų marių pinigų turbūt netrūksta, o ir noras pasirodyti nemažas.Laimei aš ne rasistas :), į juos žiūriu ne blogiau, nei į lietuvius, netgi geriau nei į lenkus :) ( joke ). Bet ne visi anglai tokie kaip aš, panašu kad babajai čia iš tiesų yra didelė problema. Matyt dirbt jie ne itin mėgsta, o va naudotis socialinėmis garantijomis tai labai greiti. Populiarumą tarp vietinių taip pelnyti sunku.Dar šiandien reikia nupirkti tansporto bilietus savaitgaliui. Su transportu čia idomiai. Jei nori pavažiuoti su autobusu iš centro namo, reikės suploti 1.6 svaro. Traukinys į Manchesterį ir atgal kainuotų 13 svarų. O va gali nusipirkti tokį vadinamą Family DayRover už 7,5 svaro, kuris suteikia teisę visoje West Yorkshire grafystėje ( ne itin daug tos grafystės, bet pakanka ) važinėti vieną dieną ir autobusais, ir traukiniais. Aišku yra atitinkami mėnesiniai, bet apie juos vėliau. Ir tas bilietas yra dviems suaugusiems ir trims vaikams. Na, vaikų neturim, bet visvien perku Family, nes vienam žmogui kainuoja toks bilietas 5 svarus. Biliete pavaizduoti artimiausi metai/mėnesiai/dienos, užsibraukai tinkamą, užklijuoji permatomą plėvelę ir pirmyn.

Pradžia

2007-04-11

Atsikeliu vėlai, Aistė jau išėjus. Į darbą kaip ir nereikia.. Hmm, atsiranda nerimas, pradedu jausti lengvą paniką, saugumo jausmą akivaizdžiai palikau namie. Čia reikės susikurti naują. Tiesiog guliu lovoj ir bijau pajudėt.. Na, bet laikas žaizdas gydo greit, tad po poros valandų aš jau žvalgausi apylinkėj. Oras geras, o butas pasirodo nuostabioj vietoj, pats rajonas šviežut šviežutėlis, pastatytas gal prieš 3 metus. Beje, apie patį butą, jis 3 kambarių, du bathroom'ai :). Įrengtas kukliai, bet tvarkingai. Prieš mus gal metus kažkas gyveno, o šiaip naujas. Iš tiesų visai nieko. Keliauju į miesto centra. Savo kojomis, kol negausiu darbo – jokių papildomų išlaidų. Iki centro gal 50 minučių – visada žemyn, aukščių skirtumas tikrai ne mažiau kelių šimtų metrų. Gatvėse verda gyvenimas, dairytis vos spėju. Centre susirandu interneto kavinę, tada į jobserve.com ( IT profesionalams pritaikytas tinklapis ), peržvelgiu skelbimus – visi 5 (Java Sr developer – apie 40.000 per metus( prieš mokesčius ) )..., hmm, 5'i gal ir nėra daug, dar 4'is skelbimus nusižiūrėjau “iš bėdos”. Ok, visiems email'us, ir bėgu lauk – valanda vis tik – svaras. Sekanti stotelė – Tesco. Kadangi aš dabar – veltėdis, jaučiu pareigą bent pagamint valgyt.

Kelionė

2007-04-10

Skrydis: Karmėlava – Liverpulis. Vėlai vakare. Lietuvoje dieną prieš snigo, prieš skrydį apie 5 laipsniai. Nusileidus - 15 laipsnių, oras fantastiškas, aerouoste laukia Aistės darbdavys anglas, veža mus 100 mylių iki miesto pavadinimu: Bradford ( Kauno dydžio miestelis, bet iš esmės jį galima traktuoti kaip kito miesto Leeds rajoną( nuo centro iki centro – gal 10km ), susumavus visus tuos miestelius - apie 2 milijonus gyventojų ). Jau naktis, greitkelis tuščias, trys/keturios eilės, kokybe niekuo nenusileidžia Vokietijos autobanams. Anglas greičio nesibaido, tad jausmas fantastiškas, dideli ženklai, įvairūs šviečiantys displėjai, viskas aplink tiesiog kvepia Civilizacija. Nejučia pradedi galvoti apie neribotas galimybes šioje Didelėje šalyje. Turbūt panašiai jaučiasi abiturientas iš Rietavo, rugpjūčio gale važiuodamas Vilniaus gatvėmis į bendrabutį. Na, atvykom gan greit, šiandien miegot, rytoj prasideda naujas gyvenimas.

Labai trumpa emigracijos priešistorė

Veiksmas Kaune. Universitetas, darbas pagal specialybę, paskola butui, vedybos, tipiškas jauno specialisto gyvenimas. Vaikų nėra, taigi materialinė padėtis patenkinama. Bet iš keleto kelionių po Vakarų Europą sužinai kad žmonės gyvena ir kitaip, nei Lietuvoje(galbūt idomiau). Pasijauti uždarytas gimtajam kaime, troškimas praplėsti akiratį ir ištrūkti į Pasaulį sustiprėja. 2006'ų pabaigoje Aistė gauna darbo pasiūlymą ir išvyksta apsižvalgyti, 2007'ų pradžioje seka skubus buto pardavimas ir aklas lėktuvo bilietas į lengvą nežinomybę, be jokių darbo pasiūlymų. Tiesa Aistė jau dirba, nuomuoja butą, pinigų nesėkmės atveju turėtų pakakti abiems. Optimizmo netrūksta.