Iki šiol laikiausi politikos nerašyti apie savo darbą. Šiom dienom sukanka du mėnesiai, manau jau galima :). Šiukšlių lauk žinoma nenešiu, bet kai ką idomaus papasakot galiu.
Pradėkim nuo pačios įmonės. O ji visai nemaža, stabiliai įsitvirtinus penkiašimtuke didžiausių pasaulio įmonių. Pagrindinė veiklos sritis ne IT, bet IT skyriuje keli šimtai žmonių - kuriantys projektus / aptarnaujantys vidines sistemas. Laimei aš prie projektų. Iš tiesų yra vienas didelis projektas, kurį jie patys vadina antru didžiausiu Anglijoje. Kiek tame tiesos nežinau, bet panašu, kad galbūt sako tiesą.
Reikėtu dar priminti, kad mano darbo patirtis - iš salyginai mažos įmonės Lietuvoje. Tad pereinamasis šokas tikrai nemažas :)
Pirmi įspūdžiai natūralūs - visi moka dirbti savo darbus, ir ne daugiau. Iš tiesų aš jiems lengva mįslė - nes puolu dirbti visiškai man nepriklausančius darbus, ir kai man tai šiek tiek prikiša - puolu aiškinti, kad taip šimtą kartų greičiau, o biznis juk nelaukia :). Mano iniciatyvų labai neslopina, bet akivaizdu, kad jiems tai keista. Įvairiausioms infrastuktūrinėms problemoms spręsti čia sukurti atskiri skyriai, kurie už tai atsakingi. Elementariausias pavyzdys - jei tavo programoj "nuteka" atmintis - tai jau ne tavo problemos - yra specialus skyrius, kuris moka naudotis specialiais įrankiais, ir kuris turėtų tau kone pirštu parodyti į tavo paties blogai parašytą kodo gabalą.
Tokių specializuotų padalinių daug. Ir iš tiesų jie savo darbus dirba labai gerai. Tik mane kartais erzina, kad dėl elementariausių komunikacijos problemų tas užtrunka. Dažnai puolu juos dubliuoti. Aišku tada pasako, kad persistengiu, bet šiaip patenkinti, kad problemos sprendžiamos greičiau.
Antras didelis įspūdis - tai mano kolegos - programuotojai. Viena - amžius itin įvairus - nuo ką tik baigusių iki jau belaukiančių pensijos. Kita - tai jų pajėgumas. Nėra nė vieno "silpno". Ką ten silpno - lietuviškais standartais nėra nė vieno vidutinio. O senior'ai iš vis kieti. Tikėjausi tikrai prasčiau.., antra vertus tokia aplinka verčia pasitempti, tobulėjimui ribų beveik nėra.
Trečias įspūdis pats didžiausias - tai projektų valdymas, vykdymas. Komandoje aiškiai paskirstytos rolės ir visi atsako už savo sritis. Testuotojų ir biznio analitikų požiūris į darbą bei sugebėjimai lengvai stulbina. Plius dar niekada neteko dirbti tikroje Agile aplinkoje. Projekto vadovas dirba taip, jog niekada nenudilsta įspūdis, kad kaip tu pats nenusidirbtum, jis viską ištrauks :)
Ketvirtas įspūdis - tai gan lanksčiai ir protingai parenkamos technologijos. Didelėj korporacijoj tikėjausi ir didelių standartų bei suvaržymų. Iš tiesų nieko panašaus. Technologijos pakankamai lengvo svorio, nesibaiminama atviro kodo.
Dar apie darbo salygas. Gan netikėtai suvokiau, kad savo darbo valandas normuoji pats. T.y. gali kada nori ateiti - kada nori išeiti, niekas tavęs nebars. Tik per daug nepiknaudžiauk. Oficialiai reikia atidirbti 7 valandas. O toliau jau tavo paties rūpestis, kaip tai padarysi. Sekantis dalykas - niekas neturi teisės tavęs trukdyti ne darbo metu. Ir tai gan šventa. Kas benutiktų, vakare eini namo - ir darbą palieki darbe. Jokie persidirbimai neskatinami. Na aš tuo ir naudojuosi :).
Užtai darbo metu dirbu daug. Laimei, kad daug dirbant, rezultatų taip pat netrūksta, tad jaučiuosi neblogai. Svarbiausia, kad patirties gaunu su kaupu, kas suteikia papildomų jėgų bei motyvacijos.
Labai įdomu stebėti savo kolegas. Pirmas įspūdis - kad visi daug ir stipriai dirba. Ir iš tiesų kai kurie dirba kaip jaučiai. Visgi, arba mažiau ambicingi, arba tiesiog jau ilgiau dirbantys jau įvaldė meną, kaip vaizduoti dirbančius :). Tam tereikia visai nedaug - tavo komandos vadovas turi būti seniai gerai pažįstamas kolega. Dar padeda, jei aplinkiniai kolegos nelabai žino ar supranta ką tu darai :) Tokių paukštelių pakanka. Ir reikia pripažinti - kad didelė įmonė - tokiems yra ideali terpė.
Antra vertus - daugiau yra tikrai darbščių - atsidavusių darbui žmonių. Daug ką lemia ambicijos. Anglijos visuomenė - labai labai materiali. Norint įgyvendinti šios visuomenės lūkesčius iš tiesų reikia dirbti sunkiai.
Nesakau kad man prie širdies tokia aplinka, bet patirtis tikrai neįkainojama. Sunkiai įsivaizduoju, kad Lietuvoje sugebėčiau rasti geriau organizuotą komandą, kurioje išmokčiau tokių dalykų, kurių išmokstu dabar. Apie projektų dydį ir sudėtingumą nereikia nė svajoti. Dar tik du mėnesiai, bet jau jaučiuosi visa galva viršesnis už save patį Lietuvoje.
2007-06-29
2007-06-15
Anglijos orai
Šiandien norėčiau pasiskųsti Anglijos orais :). Hmm, juk visi mes įsivaizduojame kad Anglija - tai ūkanota šalis, kur amžinai lyja.. Šimtą kartų geriau emigruoti į Ispaniją, ar ne? Tai va - aš jau čia du mėnesiai ( ! ), ir oficialiai pareiškiu, kad pirmą mėnesį nesulaukiau nė lašo lietučio, visą laiką buvo giedra ir švietė Saulė! Sekantį mėnesį buvo kartais dienų, kai palynodavo, bet tikrai nedaug, ir visos mūsų savaitgalinės iškylos liko giedros ( pabandykit perverst visas mano kelionių nuotraukas ir rast bent debesėlį ). Oras pabjuro tik užvakar..., ale kaip ! Iš tiesų kurį laiką glumino toks geras Anglijos oras. Pradėjau galvoti, iš kur susidarius tokia bloga nuomonė apie Angliją. Man rodos, čia oras iš tiesų nėra geras, bet greičiausiai lyginant ne su Lietuva :). Kokiam ispanui ar kaliforniečiui tai tikrai Anglijos oras pabjuręs. Bet mums tai ne!. Aišku reikia sulaukti žiemos..., manyčiau čia ji turėtų būti gerokai bjauresnė už lietuvišką..
A, tai apie šios dienos orus. O jie smagūs :), pradėjo lyti !, ir ne šiaip sau, o DAUG. Iš tiesų daug, Leeds'e tekanti upė rodos išsiverš per krantus. Smagiausia tai - kad vanduo kažkaip sugebėjo užlieti geležinkelio įrangą, ir daugelyję vietų sutriko traukinių eismas. Traukiniai beje nusipelno atskiro post'o, tad apie juos dabar nerašysiu. Tik norėčiau paminėti, kad piko metu Leeds traukinių stotyje minios žmonių susidaro tikrai įspūdingos. Nebuvau aišku Japonijoje, bet prie tokio žmonių kiekio esu nepratęs.
Taigi, šiandien vakare keliauju savo įprastu maršrutu į traukinių stotį, į savo peroną - ir dėmesį patraukia gerokai didesnės žmonių masės, nei įprastai. Praeit sunku net.., Dauguma būriuojasi prie informacinių tablo - o ten prie įvairių traukinių užsižiebia išganingas užrašas - "Cancelled". Tačiau maniškis - "on time" :). Lekiu prie jo, ten jau laukia įtartinas kiekis žmonių..., po poros minučių garsinis pranešimas - kad atšaukia ir manąjį. Hmm, visa minia bandom lėkti link kito traukinio - ten irgi "cancelled". Atmosfera fantastiška !! Tūkstančiai žmonių blaškosi stotyje bandydami kaip nors iškeliauti - vieni keikiasi, kiti atsipūtę geria kavą - treti dar tik atkeliauja į stotį ir įsilieja į vis gausėjančias skruzdėlių gretas. Oras tiesiog spirga, tikra chaoso kakofonija. O man linksma :). Niekur labai neskubu, netgi viliuosi, kad ir sekantis mano traukinys bus atšauktas. Deja kaip tik jis ir atvažiuoja.., į jį bandom sutilpti penkiagubas žmonių kiekis, nei derėtų.., nepavyksta, bet aš tarp laimingųjų :). Keliauju namo palikęs besiblaškančius žmonelius stotyje, galvoju kad tokie momentai kažkaip smagūs - tarsi suartina nelaimės dalininkus ir mes tampame viena didele šeima. Visi pasijuntame bendrai nuskriausti jėgų, prieš kurias pūsti negali niekas. Na, bet visgi tikiuosi, kad lietus galų gale nustos..
A, tai apie šios dienos orus. O jie smagūs :), pradėjo lyti !, ir ne šiaip sau, o DAUG. Iš tiesų daug, Leeds'e tekanti upė rodos išsiverš per krantus. Smagiausia tai - kad vanduo kažkaip sugebėjo užlieti geležinkelio įrangą, ir daugelyję vietų sutriko traukinių eismas. Traukiniai beje nusipelno atskiro post'o, tad apie juos dabar nerašysiu. Tik norėčiau paminėti, kad piko metu Leeds traukinių stotyje minios žmonių susidaro tikrai įspūdingos. Nebuvau aišku Japonijoje, bet prie tokio žmonių kiekio esu nepratęs.
Taigi, šiandien vakare keliauju savo įprastu maršrutu į traukinių stotį, į savo peroną - ir dėmesį patraukia gerokai didesnės žmonių masės, nei įprastai. Praeit sunku net.., Dauguma būriuojasi prie informacinių tablo - o ten prie įvairių traukinių užsižiebia išganingas užrašas - "Cancelled". Tačiau maniškis - "on time" :). Lekiu prie jo, ten jau laukia įtartinas kiekis žmonių..., po poros minučių garsinis pranešimas - kad atšaukia ir manąjį. Hmm, visa minia bandom lėkti link kito traukinio - ten irgi "cancelled". Atmosfera fantastiška !! Tūkstančiai žmonių blaškosi stotyje bandydami kaip nors iškeliauti - vieni keikiasi, kiti atsipūtę geria kavą - treti dar tik atkeliauja į stotį ir įsilieja į vis gausėjančias skruzdėlių gretas. Oras tiesiog spirga, tikra chaoso kakofonija. O man linksma :). Niekur labai neskubu, netgi viliuosi, kad ir sekantis mano traukinys bus atšauktas. Deja kaip tik jis ir atvažiuoja.., į jį bandom sutilpti penkiagubas žmonių kiekis, nei derėtų.., nepavyksta, bet aš tarp laimingųjų :). Keliauju namo palikęs besiblaškančius žmonelius stotyje, galvoju kad tokie momentai kažkaip smagūs - tarsi suartina nelaimės dalininkus ir mes tampame viena didele šeima. Visi pasijuntame bendrai nuskriausti jėgų, prieš kurias pūsti negali niekas. Na, bet visgi tikiuosi, kad lietus galų gale nustos..
2007-06-14
Kembridžas ir Oksfordas
2007-06-09/10
Šį savaitgalį keliaujam apsižvalgyt į Kembridžą ir Oksfordą. Kelionės būdą pasirinkom taupų - su vietine agentūrą. Taip gaunasi gerokai pigiau nei keliauti pačiam, bet aišku minusų taip pat netrūksta :). Pats pirmas paaiškėja šeštadienį anksti ryte atvykus prie autobuso. Ten jau laukė grupelė žmonių. Galiu pasakyt tik tiek, kad buvome vienintelė pora, dar nesusilaukusi anūkų :) Na, to matyt ir reikėjo tikėtis. Pajudam. Skirtingai nei panašiose Lietuvos kelionėse - nėra jokio gido. Visas šias pareigas atlieka vairuotojas. Tiesa tų pareigų čia mažiau. Niekas po miestus vedžioti už rankutės nesiruošia. Visa agentūros pareiga - pigiai užsakyti viešbutį, bei suvežioti į paskirties taškus. Iš tiesų nieko daugiau mums ir nereikia.
Pirma stotelė - Kembridžas. Šiaip iš anksto pasakysiu - šis miestas paliko didžiausią įspūdį iš visų iki šiol lankytų Anglijoje. Gal jau turėjau susidaręs išankstinę nuomonę, bet tarsi jaučiasi, kad miestas gyvena suaugęs su Universitetu. Vaikščiodamas centre kur tik eini - matai taip jų vadinamus koledžus - prie įėjimų stovi durininkai ir įleidžia tik studentus. Turistams kaip ir draudžiama :) Pro tuos įėjimus matosi milžiniški kiemai ir nuostabūs pastatai viduj. Mieste iškasti kanalai - jais plaukioja kažkas panašaus į Venecijos gondolas, tik vairuoja jas ne skrybėlėti italai, o bet kaip apsirengę studentai :). Apsižvalgę centre keliaujam į botanikos sodą. Gal nesu didelis botanikos sodų specialistas, bet nuo šiol turbūt pasidarysiu :), patikro tikrai labai. Na, gaila turim tik 6'ias valandas - kelionių su agentūromis minusai... , tad priversti keliauti į Holyday Inn'ą.
Sekmadienį iš pat ryto keliaujam į Oksfordą. Net sunku kažką rašyti. Miestas kartu labai panašus į Kembridžą, bet taip pat ir skiriasi. Bent man jis pasirodė kažkuom malonesnis. Nors taip ir nesijaučia visur esantis Universitetas, bet gatvelės rodos siauresnės ir jaukesnės. Dydžiu jis rodos didesnis už Kembridžą, bet pavaikščiojęs po centrą - sakyčiau kad yra atvirkščiai. Na, šiaip ar taip, patiko :)
Abiejus miestus sieja labai smagios pikantiškos dalelės. Pvz prie geresniu bendrabučių būna kažkas panašaus į aptvertas dviračių stovėjimo aikšteles, kuriose dviračiai stovi ne vienas šalia kito o išsidėstę plačiai - sustatyti kaip mašinos :). Na, gaila nėra nuotraukų, nes sunku apsakyt tokį vaizdą. O pačių dviračių - tai beveik kaip Olandijoj, nors ir nėra tokios geros infrastruktūros jiems.
Šį savaitgalį keliaujam apsižvalgyt į Kembridžą ir Oksfordą. Kelionės būdą pasirinkom taupų - su vietine agentūrą. Taip gaunasi gerokai pigiau nei keliauti pačiam, bet aišku minusų taip pat netrūksta :). Pats pirmas paaiškėja šeštadienį anksti ryte atvykus prie autobuso. Ten jau laukė grupelė žmonių. Galiu pasakyt tik tiek, kad buvome vienintelė pora, dar nesusilaukusi anūkų :) Na, to matyt ir reikėjo tikėtis. Pajudam. Skirtingai nei panašiose Lietuvos kelionėse - nėra jokio gido. Visas šias pareigas atlieka vairuotojas. Tiesa tų pareigų čia mažiau. Niekas po miestus vedžioti už rankutės nesiruošia. Visa agentūros pareiga - pigiai užsakyti viešbutį, bei suvežioti į paskirties taškus. Iš tiesų nieko daugiau mums ir nereikia.
Pirma stotelė - Kembridžas. Šiaip iš anksto pasakysiu - šis miestas paliko didžiausią įspūdį iš visų iki šiol lankytų Anglijoje. Gal jau turėjau susidaręs išankstinę nuomonę, bet tarsi jaučiasi, kad miestas gyvena suaugęs su Universitetu. Vaikščiodamas centre kur tik eini - matai taip jų vadinamus koledžus - prie įėjimų stovi durininkai ir įleidžia tik studentus. Turistams kaip ir draudžiama :) Pro tuos įėjimus matosi milžiniški kiemai ir nuostabūs pastatai viduj. Mieste iškasti kanalai - jais plaukioja kažkas panašaus į Venecijos gondolas, tik vairuoja jas ne skrybėlėti italai, o bet kaip apsirengę studentai :). Apsižvalgę centre keliaujam į botanikos sodą. Gal nesu didelis botanikos sodų specialistas, bet nuo šiol turbūt pasidarysiu :), patikro tikrai labai. Na, gaila turim tik 6'ias valandas - kelionių su agentūromis minusai... , tad priversti keliauti į Holyday Inn'ą.
Sekmadienį iš pat ryto keliaujam į Oksfordą. Net sunku kažką rašyti. Miestas kartu labai panašus į Kembridžą, bet taip pat ir skiriasi. Bent man jis pasirodė kažkuom malonesnis. Nors taip ir nesijaučia visur esantis Universitetas, bet gatvelės rodos siauresnės ir jaukesnės. Dydžiu jis rodos didesnis už Kembridžą, bet pavaikščiojęs po centrą - sakyčiau kad yra atvirkščiai. Na, šiaip ar taip, patiko :)
Abiejus miestus sieja labai smagios pikantiškos dalelės. Pvz prie geresniu bendrabučių būna kažkas panašaus į aptvertas dviračių stovėjimo aikšteles, kuriose dviračiai stovi ne vienas šalia kito o išsidėstę plačiai - sustatyti kaip mašinos :). Na, gaila nėra nuotraukų, nes sunku apsakyt tokį vaizdą. O pačių dviračių - tai beveik kaip Olandijoj, nors ir nėra tokios geros infrastruktūros jiems.
2007-06-02
Anglijos bankai
Šiom dienom pagalvojau, ar man dar reikia blog'o.. Kelionių ispūdžiai rodos tampa rutiniški, o nieko ypatingai naujo Anglijoje kaip ir nebepastebiu. Vis dėlto manau kad pratęsiu.., galbūt idėsiu daugiau pamąstymų apie tai kas mane supa. Niekada nesu rašęs tikro dienoraščio, matyt dabar laikas.
Pažymint ši naują blog'o etapą :), pirmas postas, apie tai kas mane erzina Anglijoje. Nesu aikštingas ar labai įnoringas, bet natūralu, kad kai kurie dalykai, prie kurių buvau pripratęs Lietuvoje čia tvarkomi kitaip. Taigi šiandien parašysiu apie pirmąjį - Bankai. Taip, tie didieji Anglijos bankai. Išvažiuojant iš Lietuvos bendravau su vienu SEB vadybininku. Jis reklamuodamas savo banko fondus, taip su drebuliu balse prasitarė, kad tuoj tuoj jie pradės platinti HSBC valdomus fondus. Klausia: - ar zinai kas yra HSBC?, na, atsakau - žinau, bankas.. O ne, atsako jis - tai yra didžiausias Europos bankas. Tipo kokia garbė ar net privilegija man būtų turėti fondo vienetų Didžiausiame Europos banke! Savo sąskaitą Anglijoje atsidariau ne HSBC, bet panaršęs internete, supratau kad mano ispūdžiai būtų pasikartoję ir jame, ir visuose kituose Anglijos bankuose.
Taigi: vos pradėjęs dirbti, lekiu į geografiškai artimiausią banką - NatWest. Leeds miesto centre, turėtų būti nemažas filialas. Iš pradžių sutrinku - nėra jokios elektroninės eilių paskirstymo sistemos.. Tik viena milžiniška eilė prie kasininkų langelių( dauguma, kaip suprantu gryninasi čekius, net nesinori pasakoti ką tai reiškia..) . Kita eilė prie informacijos punkto. Na, aš prie informacijos. Pasirodo čia viskas ir vyksta - sakau noriu atsidaryti saskaitą. Ok, rodyk pasą
ir irodymą, kad gyveni Anglijoj. Ajaj, klausiu, kaip tai irodymą?, sakau, darbo kontraktas atkeliavo paštu, turiu jį su voku. Ir dar sakau Economist'ą prenumeruoju - galėsiu atnešti parodyti... Ee sako, mums tokie įrodymai netinka. Atnešk sako kokią "būtų ūkio" sąskaitą, kur būtų tavo pavardė. Na gerai, lekiu organizuotis sąskaitos ( čia atskira istorija beje ). Po savaitės atlekiu į banką jau su visais popieriais. Gaunu atsisėsti i atskirą kabinetą, prisistato vadybininkė. Paklausinėja pradinių duomenu, tada .. palieka pusvalandžiui.... Gryžus atsiprašo, sako reikėjo pasitikrinti, ar nepadirbai šių sąskaitų, tai skambinau pasitvirtinti. Tada susirenka visus mano dokumentus ir išlekia daryti kopijų..., dešimčiai minučiu.. Gryžus dar kartą labai gražiai atsiprašo( ką jau jie moka, tai šypsotis, ir mandagiai elgtis ). Ok, dabar sako einam prie reikalo, mes tau galim pasiūlyti net DVI sąskaitas - vieną paprastą, o kitą ypatingą! Klausiu - kame tas ypatingumas? - duoda bukletą, pasirodo mažytė nuolaidų sistema keliuose viešbučiuose, avialinijose ar pan :). Ir kainuoja tik 14gbp/mėn... Aha, bankas matosi tikrai rimtas :). Gerai sakau, duokit standartinę. Pradedam pildyt duomenis, bebaigiant - nulūžta jos kompas :), palaukiam kol persikraus ir suvedam viską is naujo.
Toliau sakau, norėčiau internetinės bankininkystės. O, atsako, jokių problemų atsiųsim tau paštu aktyvacijos kodą, tada užsiregistruosi mūsų tinklapyje, įsivesi slaptažodį ir galėsi dirbti.. Ajajai sakau, ir ką?, viskas? O kur mano saugumas? E he he, nusišypso ji man kvaileliui, - taigi kai jungsies prie mūsų bankinės sistemos, mes kiekvieną kartą paprašysime 3'jų skirtingų tavojo slaptažodžio raidžių !, gal tau sunku įsivaizduoti dabar, bet tai iš tiesų labai saugu. Nu blyn, čia šiek tiek neatlaiko nervai..., sakau jūs man taip įteigsit klaidingą saugumo jausmą. Nė velnio tai nesaugu, nes jei koks nedorėlis įkiš į mano kompiuterį virusą, tai susirinks tą slaptažodį po 5'ių prisijungimų, sakau duokit man slaptažodžių generatorių ar ką. O, atsako, girdėjom apie tokį technologijos stebuklą, čia pas mus galvojo diegti neseniai, bet turbūt teks palaukti. Na, dabar telieka nusišypsoti man.
Tuo ir baigiasi paprasta sąskaitos atsidarymo procedūra, užtrukusi beje lygiai pusantros valandos.
Po savaitės aš pas kitą vadybininką, aiškintis investavimo vingrybių. Tiesiai šviesiai ir sakau, duokit, pasirašysiu vertybinių popierių tvarkymo sutartėlę, papasakokit apie savo fondus ir bėgu namo prekiaut internetu, noriu nupirkti savo pirmą akciją. Na, sako jis, visų pirma, tai internete nieko daryti su vertybiniais popieriais negalėsi, tokių paslaugų mes neteikiam. Antra, apie akcijų pirkimą - tau aplamai pasvajot, nes turi bent pusę metų turėt sąskaitą, kad mes įsitikintume, ar nesiruoši padaryti sau žalos. Trečia - net ir fondų tu pirkt dabar negalėsi,
turėtum gauti pirmą algą, ateiti pas mus - tada mes išsiaiskinsime kas tau geriausia, pasirašysime direct debit sutartėlę, ir kas mėnesėlį nurašysime nuo tavo algos kažkiek pinigėlių. Fondą turime mes kaip ir vieną, tad pasakoti nėra ką, bet jis yra netgi 6'iu skirtingų rizikos laipnsių. Parinksime tau tą laipsnį ir pirmyn. Tau nieko nereikės daryti, tik pastoviai gauti algą. Oho galvoju, servisas !. Klausiu aš jo, o tai bent kokie mokesčiai tu fondų? O sako, keistas klausimas. Paieško 3 minutes - sako, 5% iėjimo, ir 2% metinis. Oho, kaip paprastam, ne kokiam hedge, fondui - taigi visai nemažai. O tai klausiu, jei aš pats nuspręsčiau kada ir kiek pirkti tų fondų? Oi, sako - čia jau pas mus "private banking", gautum asmeninį vadybininką ir galėtum jam nurodinėti telefonu. Bet, priduria labai kreivai nusišypsojęs, - tau rodos tas negresia.
Po kelių dienų gaunu savo kreditinę kortelę, žinoma paštu :). Reikia pasirašyti ant specialios formos, ir siųsti atgal. Po to atgal paštu gausiu PIN'ą :)
Dar po kelių dienų aktyvuoju internetinę bankininkystę ir puolu ieškoti, kaip čia visus pinigėlius kuo greičiau persivesti Lietuvon :). Paaiškėja, kad aš pats net neturiu IBAN'o, apie tarptautinius pavedimus internetu iš vis galiu tik pasvajot.
Dar kitą dieną bandau pervęsti pinigėlius iš Aistės NatWest sąskaitos į savo. Pavedimas rodos pavyksta, pinigus nuskaičiuoja, tik kitoj pusėj jie neatsiranda..., hmm, Lietuvoje juk ši operacija užtrunka apie 3 sekundes... Bet čia pinigai nepasirodo ir sekančią dieną. O dar sekančią jau yra, bet priskirti prie pinigų, esančių grafoje "Not available" :), tipo laukiantys kol bus įskaityti pilnai. 4'ą dieną pinigus jau turiu :)
Iš tiesų lieku pasimetęs, bandau svarstyti kame reikalas, iš kur toks akmens amžius išsivysčiusioje Vakarų pasaulio valstybėje? Suprantu, kad gaučiau visai kitokį servisą,
jei būčiau pinigingas milijonierius. Bet negi jie nekonkuruoja del smulkesnių klientų? Taip pat investuot juk galima visai nesunkiai naudojantis online brokeriais - technologijos tam yra, tik jų nenaudoja bankai.
Pirma mintis - kad bankai yra itin stipriai reguliuojami, ir nelabai ką gali nuveikti nepažeisdami centrinio banko nustatytų taisyklių.
Antra - kad Lietuvoje dauguma bankų - skandinaviški ir paprasčiausiai inovatoriškesni.
Trečia mintis pati liūdniausia ir turbūt realiausia. Moderniame pasaulyje žmonės vis mažiau darbų atlieka patys. Specializuojasi savo siauroje srityje ir atsisako ka nors žinoti apie kitas, jų tvarkymą patikėdami tų sričių specialistams. Faktas - kad taip tvarkytis efektyviau (nors galbūt ne taip idomu). Pilnai pateisinu, kai tai daro įmonės. Tačiau keista žiūrėti, kai žmonės patys net gėlių soduose nebesodina - kviečia apželdinimo reikalais užsiimančią imonę. Visos šios evoliucijos rezultatas yra vienas - dauguma žmoniu savo reikalus tvarko per tarpininkus (specialistus). O pastarieji tai pačiai daugumai žmonių teikia anaiptol ne pačias geriausias paslaugas - tiesiog pakankamas. Geriausias paslaugas jie pasilieka turtingesniems. Servisai - leidžiantys tam tikrus reikalus atlikti pačiam - be paklausos, nepopuliarūs.
Taip ivyko ir man, daugumai anglų nusispjaut, ar bankas pasiūlys jiems galimybę nusipirkti akciją ar ne. Nėra tokios paklausos, taigi nėra ir konkurencijos. Šlykščiausia - kad to pasekoje nėra ir inovacijų, progreso.
Yra dar vienas įdomus finansinių paslaugų rinkos Anglijoje niuansas. Kai kurios paslaugos tiekiamos su pasirinktina papildoma paslauga, kuri savo ruožtu yra žalinga klientui. Klientams galima nejučia įteigti, kad pirmosios paslaugos be antrosios gauti aplamai negalima. Jei klientas protingesnis - antrosios paslaugos atsisakys. O jei ne, tai yra didelė tikimybė kad jis niekada ir nesupras, kokią žalą patyrė :). Kalbu apie paskolų sektorių kaip pirmąją paslaugą ir apie paskolos draudimą, kaip papildomą. Ir kadangi dauguma institucijų taiko šią praktiką, yra didelė tikimybė, kad nepatenkinti klientai perbėgs nuo vilko pas mešką. Taigi visi saugūs :) Yra dar valstybės institucijos, kurios rūpinasi šiuo reikalu, bet kiek žinau teismų maratonas prasidėjęs, ir nepanašu kad kada nors baigsis...
Na va, norėjau papasakoti apie bankus, o išėjo paburnojimas prieš kapitalizmą :)
Pažymint ši naują blog'o etapą :), pirmas postas, apie tai kas mane erzina Anglijoje. Nesu aikštingas ar labai įnoringas, bet natūralu, kad kai kurie dalykai, prie kurių buvau pripratęs Lietuvoje čia tvarkomi kitaip. Taigi šiandien parašysiu apie pirmąjį - Bankai. Taip, tie didieji Anglijos bankai. Išvažiuojant iš Lietuvos bendravau su vienu SEB vadybininku. Jis reklamuodamas savo banko fondus, taip su drebuliu balse prasitarė, kad tuoj tuoj jie pradės platinti HSBC valdomus fondus. Klausia: - ar zinai kas yra HSBC?, na, atsakau - žinau, bankas.. O ne, atsako jis - tai yra didžiausias Europos bankas. Tipo kokia garbė ar net privilegija man būtų turėti fondo vienetų Didžiausiame Europos banke! Savo sąskaitą Anglijoje atsidariau ne HSBC, bet panaršęs internete, supratau kad mano ispūdžiai būtų pasikartoję ir jame, ir visuose kituose Anglijos bankuose.
Taigi: vos pradėjęs dirbti, lekiu į geografiškai artimiausią banką - NatWest. Leeds miesto centre, turėtų būti nemažas filialas. Iš pradžių sutrinku - nėra jokios elektroninės eilių paskirstymo sistemos.. Tik viena milžiniška eilė prie kasininkų langelių( dauguma, kaip suprantu gryninasi čekius, net nesinori pasakoti ką tai reiškia..) . Kita eilė prie informacijos punkto. Na, aš prie informacijos. Pasirodo čia viskas ir vyksta - sakau noriu atsidaryti saskaitą. Ok, rodyk pasą
ir irodymą, kad gyveni Anglijoj. Ajaj, klausiu, kaip tai irodymą?, sakau, darbo kontraktas atkeliavo paštu, turiu jį su voku. Ir dar sakau Economist'ą prenumeruoju - galėsiu atnešti parodyti... Ee sako, mums tokie įrodymai netinka. Atnešk sako kokią "būtų ūkio" sąskaitą, kur būtų tavo pavardė. Na gerai, lekiu organizuotis sąskaitos ( čia atskira istorija beje ). Po savaitės atlekiu į banką jau su visais popieriais. Gaunu atsisėsti i atskirą kabinetą, prisistato vadybininkė. Paklausinėja pradinių duomenu, tada .. palieka pusvalandžiui.... Gryžus atsiprašo, sako reikėjo pasitikrinti, ar nepadirbai šių sąskaitų, tai skambinau pasitvirtinti. Tada susirenka visus mano dokumentus ir išlekia daryti kopijų..., dešimčiai minučiu.. Gryžus dar kartą labai gražiai atsiprašo( ką jau jie moka, tai šypsotis, ir mandagiai elgtis ). Ok, dabar sako einam prie reikalo, mes tau galim pasiūlyti net DVI sąskaitas - vieną paprastą, o kitą ypatingą! Klausiu - kame tas ypatingumas? - duoda bukletą, pasirodo mažytė nuolaidų sistema keliuose viešbučiuose, avialinijose ar pan :). Ir kainuoja tik 14gbp/mėn... Aha, bankas matosi tikrai rimtas :). Gerai sakau, duokit standartinę. Pradedam pildyt duomenis, bebaigiant - nulūžta jos kompas :), palaukiam kol persikraus ir suvedam viską is naujo.
Toliau sakau, norėčiau internetinės bankininkystės. O, atsako, jokių problemų atsiųsim tau paštu aktyvacijos kodą, tada užsiregistruosi mūsų tinklapyje, įsivesi slaptažodį ir galėsi dirbti.. Ajajai sakau, ir ką?, viskas? O kur mano saugumas? E he he, nusišypso ji man kvaileliui, - taigi kai jungsies prie mūsų bankinės sistemos, mes kiekvieną kartą paprašysime 3'jų skirtingų tavojo slaptažodžio raidžių !, gal tau sunku įsivaizduoti dabar, bet tai iš tiesų labai saugu. Nu blyn, čia šiek tiek neatlaiko nervai..., sakau jūs man taip įteigsit klaidingą saugumo jausmą. Nė velnio tai nesaugu, nes jei koks nedorėlis įkiš į mano kompiuterį virusą, tai susirinks tą slaptažodį po 5'ių prisijungimų, sakau duokit man slaptažodžių generatorių ar ką. O, atsako, girdėjom apie tokį technologijos stebuklą, čia pas mus galvojo diegti neseniai, bet turbūt teks palaukti. Na, dabar telieka nusišypsoti man.
Tuo ir baigiasi paprasta sąskaitos atsidarymo procedūra, užtrukusi beje lygiai pusantros valandos.
Po savaitės aš pas kitą vadybininką, aiškintis investavimo vingrybių. Tiesiai šviesiai ir sakau, duokit, pasirašysiu vertybinių popierių tvarkymo sutartėlę, papasakokit apie savo fondus ir bėgu namo prekiaut internetu, noriu nupirkti savo pirmą akciją. Na, sako jis, visų pirma, tai internete nieko daryti su vertybiniais popieriais negalėsi, tokių paslaugų mes neteikiam. Antra, apie akcijų pirkimą - tau aplamai pasvajot, nes turi bent pusę metų turėt sąskaitą, kad mes įsitikintume, ar nesiruoši padaryti sau žalos. Trečia - net ir fondų tu pirkt dabar negalėsi,
turėtum gauti pirmą algą, ateiti pas mus - tada mes išsiaiskinsime kas tau geriausia, pasirašysime direct debit sutartėlę, ir kas mėnesėlį nurašysime nuo tavo algos kažkiek pinigėlių. Fondą turime mes kaip ir vieną, tad pasakoti nėra ką, bet jis yra netgi 6'iu skirtingų rizikos laipnsių. Parinksime tau tą laipsnį ir pirmyn. Tau nieko nereikės daryti, tik pastoviai gauti algą. Oho galvoju, servisas !. Klausiu aš jo, o tai bent kokie mokesčiai tu fondų? O sako, keistas klausimas. Paieško 3 minutes - sako, 5% iėjimo, ir 2% metinis. Oho, kaip paprastam, ne kokiam hedge, fondui - taigi visai nemažai. O tai klausiu, jei aš pats nuspręsčiau kada ir kiek pirkti tų fondų? Oi, sako - čia jau pas mus "private banking", gautum asmeninį vadybininką ir galėtum jam nurodinėti telefonu. Bet, priduria labai kreivai nusišypsojęs, - tau rodos tas negresia.
Po kelių dienų gaunu savo kreditinę kortelę, žinoma paštu :). Reikia pasirašyti ant specialios formos, ir siųsti atgal. Po to atgal paštu gausiu PIN'ą :)
Dar po kelių dienų aktyvuoju internetinę bankininkystę ir puolu ieškoti, kaip čia visus pinigėlius kuo greičiau persivesti Lietuvon :). Paaiškėja, kad aš pats net neturiu IBAN'o, apie tarptautinius pavedimus internetu iš vis galiu tik pasvajot.
Dar kitą dieną bandau pervęsti pinigėlius iš Aistės NatWest sąskaitos į savo. Pavedimas rodos pavyksta, pinigus nuskaičiuoja, tik kitoj pusėj jie neatsiranda..., hmm, Lietuvoje juk ši operacija užtrunka apie 3 sekundes... Bet čia pinigai nepasirodo ir sekančią dieną. O dar sekančią jau yra, bet priskirti prie pinigų, esančių grafoje "Not available" :), tipo laukiantys kol bus įskaityti pilnai. 4'ą dieną pinigus jau turiu :)
Iš tiesų lieku pasimetęs, bandau svarstyti kame reikalas, iš kur toks akmens amžius išsivysčiusioje Vakarų pasaulio valstybėje? Suprantu, kad gaučiau visai kitokį servisą,
jei būčiau pinigingas milijonierius. Bet negi jie nekonkuruoja del smulkesnių klientų? Taip pat investuot juk galima visai nesunkiai naudojantis online brokeriais - technologijos tam yra, tik jų nenaudoja bankai.
Pirma mintis - kad bankai yra itin stipriai reguliuojami, ir nelabai ką gali nuveikti nepažeisdami centrinio banko nustatytų taisyklių.
Antra - kad Lietuvoje dauguma bankų - skandinaviški ir paprasčiausiai inovatoriškesni.
Trečia mintis pati liūdniausia ir turbūt realiausia. Moderniame pasaulyje žmonės vis mažiau darbų atlieka patys. Specializuojasi savo siauroje srityje ir atsisako ka nors žinoti apie kitas, jų tvarkymą patikėdami tų sričių specialistams. Faktas - kad taip tvarkytis efektyviau (nors galbūt ne taip idomu). Pilnai pateisinu, kai tai daro įmonės. Tačiau keista žiūrėti, kai žmonės patys net gėlių soduose nebesodina - kviečia apželdinimo reikalais užsiimančią imonę. Visos šios evoliucijos rezultatas yra vienas - dauguma žmoniu savo reikalus tvarko per tarpininkus (specialistus). O pastarieji tai pačiai daugumai žmonių teikia anaiptol ne pačias geriausias paslaugas - tiesiog pakankamas. Geriausias paslaugas jie pasilieka turtingesniems. Servisai - leidžiantys tam tikrus reikalus atlikti pačiam - be paklausos, nepopuliarūs.
Taip ivyko ir man, daugumai anglų nusispjaut, ar bankas pasiūlys jiems galimybę nusipirkti akciją ar ne. Nėra tokios paklausos, taigi nėra ir konkurencijos. Šlykščiausia - kad to pasekoje nėra ir inovacijų, progreso.
Yra dar vienas įdomus finansinių paslaugų rinkos Anglijoje niuansas. Kai kurios paslaugos tiekiamos su pasirinktina papildoma paslauga, kuri savo ruožtu yra žalinga klientui. Klientams galima nejučia įteigti, kad pirmosios paslaugos be antrosios gauti aplamai negalima. Jei klientas protingesnis - antrosios paslaugos atsisakys. O jei ne, tai yra didelė tikimybė kad jis niekada ir nesupras, kokią žalą patyrė :). Kalbu apie paskolų sektorių kaip pirmąją paslaugą ir apie paskolos draudimą, kaip papildomą. Ir kadangi dauguma institucijų taiko šią praktiką, yra didelė tikimybė, kad nepatenkinti klientai perbėgs nuo vilko pas mešką. Taigi visi saugūs :) Yra dar valstybės institucijos, kurios rūpinasi šiuo reikalu, bet kiek žinau teismų maratonas prasidėjęs, ir nepanašu kad kada nors baigsis...
Na va, norėjau papasakoti apie bankus, o išėjo paburnojimas prieš kapitalizmą :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)