Trečias žygis

Šeštadienis, 05-26.
Šį kartą susiradom žygį su žymesniu istoriniu objektu. Tiesą sakant jų pasirodė besą net du :). Vienas tai Boltono vienuolynas (Bolton Abbey), o tiksliau jo griuvėsiai.., Statyta rodos 12'am amžiuj. Kitas - pub'as žygio gale - "The Fleece", šis pastatytas 1740'ais metais, vietoj 16'am amžiuje stovėjusio kito pub'o :).
Žygio planas jau tapo rutina :), kelionė traukiniu į Ilkley ( dar kartą aplankomas knygų second-hand'as, visas ten buvęs SF, kažkaip spėjo pavirsti vienu F :) ), iš ten į Aldington. Žygis prasideda ir baigiasi Aldingtone. Miestelis vėlgi tradiciškai sužavi švara bei sodų įvairove. Tada 10 mylių kelionė iki ir atgal nuo Bolton Abbey. Abbey tai visas kompleksas, gal per mažai padarėm nuotraukų, bet labai šauniai sutvarkyta aplinka. Šalia teka upė, vienas krantas šauniai uolėtas, kitam didelė pieva su takeliais, pilna žmonių.., šunų taip pat pakanka. Fone pievos - kapinės ir vienuolyno griuvėsiai. Iš tiesų labai šauni aplinka.

Harrogate

Šeštadienis. Ši diena skirta kelionei į savotišką Anglijos Monaką - miestelį Harrogate.
Jame gal 80.000 gyventojų, o pasižymi jis itin aukšta gyvenimo kokybe. Ta kokybė pasireiškia itin jaukiomis gatvelėmis, gausybe nuostabiai sutvarkytų parkų miestelio vidury, visa galybe teatrų, restoranų, konferencijų salių ir pan. Pasak anglų, būsto kainos nežmoniškos, be milijono svarų nelabai ką ir nusipirksi ;). Parduotuvės taip pat šiek tiek neeilinės. Itin gera vieta apsipirkti antikvaru ir briliantais :) Gal ir iškyla klausimas kur jie dirba, bet bent jau man - IT sektoriuje - įsidarbinti Harrogate jokių problemų. Plius kursuoja traukinukas į Leeds - viso 20 minučių.
Vos atvykus pastebim knygų second-hand'ą ! Atrodo, kad šios parduotuvės būtina tokių miestelių dalis. Joje visas skyrius skirtas SF&F literatūrai. Šį kart pavyksta išsisukti nešinam tik 4 knygelėm - 8 svarai, bet akivaizdu, kad gryžti reikės vėl. Kai suplanuosim gryžt Lietuvon, būtinai atvažiuosiu čia pasiruošęs tvirčiau ir nusipirksiu visą skyrių ;) Toliau klajojam be jokio aiškaus tikslo, gatvelės tikrai jaukios, daug medžių, visur blizga tvarka. Pataikom pailsėti vienam parke, pražingsniuoja vestuvių ceremonija. Iš visų pusių šokinėja fotografai, jaunieji su palyda sueina į vasaros paviljoną, o tuo metu specialioje lauko estradoje jiems groja nemažas orkestras... Vaizdelis idiliškas, smagu čia. Centras taip pat smagus. Užsukam į saldumynų ir šokolado parduotuvę, šito gero Anglijoj tai netrūksta, bet įėjus į vidų paprastai būna sunku išsirinkti :).

Antras žygis

Šeštadienis. Šiai dienai pasirinkome 12'os mylių(~19km) žygį. Mūsų turima knygelė tikrai faina. Pasistengta kad visi žygiai baigtųsi ten kur ir prasideda, ir būtinai prie kokio nors pub'o :). Žygyje turi būti pakankamai daug kopimo, gražių vaizdų, miestelių architektūros ir kitų elementų. Tas 12 mylių atrodo gal ir nedaug, bet įskaitant visus aukščių skirtumus yra visai nemažai. Šįkart užtrunkame penkias su puse valandos. Pabaigoje aišku laukia real English Ale :), Bet apie tai nuotraukose.

Anglų kalba

Pagalvojau kad ši tema reikalauja atskiro post'o. Gal iš mano ankstesnių post'ų panašu kad viskas yra nuostabu, bet iš tiesų taip nėra. Būdamas Lietuvoje galvojau kad anglų kalbą moku idealiai. Bent jau be problemų skaitydavau technine dokumentaciją, prenumeruodavau vieną anglišką žurnalą, nesibaimindavau angliškų filmų, ir panašiai. Kitų nuomone anglų kalbą irgi mokėjau kone idealiai.
Deja ši mano nuomonė atvykus į Anglija pasikeitė radikaliai. Tiesiog gatvėje susistabdo moteriškė kažko paklausti, o aš net nesugebu suprasti ko ji iš manęs nori. Na, svarbiausia buvo susikalbėti su agentais. Manau kad vienas - kitas netgi atmetė mane, dėl to kad per daug kartų kartojau: sorry, could you speak slower? Kai kuriuos žmones įmanoma suprasti, bet tikrai ne visus. Tiesiog kalba per greitai, ir jungia žodžius. Kalbėti taip pat pasirodė nėra super lengva užduotis. Atrodo pasakyt gali viską, bet padaryt tai pakankamai greitai nėra paprasta.
Darbe irgi nėra idealu. Jau skelbime buvo parašyta: "excelent communication skills" ( beje dažnas reikalavimas ). Taigi kai darbe kalba su manim, įtempiu visus klausos organus ir sugebu trūkstamus žodžius užpildyt kontekstu. Tam apdorojimui naudoju laiką, kol jie laukia, ką aš atsakysiu :). Bet kai jie kalba vieni su kitais, dažniausiai lieku nieko nesupratęs. Kol kas tai man labai nepakenkė, bet nežinau kaip būtų viskas susiklostę, jei jau Lietuvoje būčiau buvęs šiuo klausimu tik vidutiniokas..

Pirma savaitė darbe

Antradienis, iš pat ryto skubu i Leeds. Susirandu ofisą. Iš tiesų tai visas ofisų miestelis, pastatytas prieš kelis metus. Miestelio pažiba - įspūdingų matmenų dangoraižis. Maniškės įmonės IT skyrius įsikūręs trijuose ofiso aukštuose, juose keli šimtai darbuotojų. Susitinku vieną kandidatą kartu su manimi dalyvavusį interviu. Mums abiem paskirta programa - pirmas dvi dienas vaikščiosim po įvairius įmonės skyrius, susipažinsim su verslu. Iš tiesų visai įdomiai, tikėjausi gauti kompą, užduotį ir pult prie darbo.. pasirodo nieko panašaus. Šiaip iš tiesų tas pirmas dienas buvo visai įdomu, susitikom gal su 10-15 žmonių įvairiose verslo srityse. Kiekvienas aišku papasakoja ką veikia, pakalbam taip laisvai apie bendrus reikalus, na - tokia įžanga tikrai patiko. Nes vienu metu nereikia stresuoti kaip atlikti ką tik užpuolusį darbą ir kaip susipažinti su tave supančia aplinka. O aplinka tai nebloga. Darbo valandų niekas nekontroliuoja, kada nori ateini, kada nori išeini. Tik būk dešimtą ryto rytiniui pasitarimui ir pasistenk išdirbt septynias valandas. Pats ofisas suprojektuotas šauniai, visi darbuotojai sėdi padoriu atstumu nuo langų. Stalai žemi, erdvės pojaučio niekas neriboja, bet ir triukšmo kažkaip nėra.
Ketvirtadienį ryte mane jau pasigauna vietinis šefas, ir paskiria į komandą. Komandoje gal 15 žmonių, 4 developeriai, gal 8 testuotojai, architektas, analitikas, manageris. Visą infrastuktūrą mums užtikrina jau kiti skyriai. Pradedu bendrauti su architektu. Turiu pripažinti kad laikiausi stipriai per geros nuomonės apie save. Prieš tai dirbau nedidelėje firmelėje, buvau visų galų meistras ir pats sau bosas kalbant apie techninius dalykus. Čia žmonės dirba gerokai koncentruočiau, galbūt dėl to ir savo reikalus išmano geriau. Mano sugebėjimas daryti įvairius darbus čia niekam neįdomus. Turi developint ir tą daryti labai gerai. Šiaip architektas tikrai pasikaustęs. Man iki jo toloka. Iš vienos pusės smagu - tikrai daug išmoksiu, iš kitos - aišku baisoka, kad pasirodysiu per silpnas. Bet bendrauja su manim tikrai švelniai, nespaudžia, duoda viena mažą bug'ą, tipo pabandyk pataisyti, tuo pačiu susipažinsi su esamu kodu. Bug'as laimei neatkartojamas :), testeris jį uždaro. Naujų bug'ų neduoda, tipo dar nepakankamai susipažinęs su sistema. Tad ketvirtadienį ir penktadienį praleidžiu skaitydamas visokia dokumentaciją apie esamą sistemą ir vaikščiodamas po jų kodą. Kodo kokybė ir "best practices" laikymasis tiesiog stebina. Pradedu jaustis tikrai silpnas.. Bet visi nusiteikę labai lengvai, niekas nespaudžia ką nors daryti ar panašiai. Penktadienį vakare architektas pasigauna - na sako, kitą savaitę pabandysiu išsiaiškinti ką iš tiesų sugebi ir daugmaž pagal tavo lygmenį duosiu užduotis. Pagalvoju, kad jis greičiausiai net nežino kokią algą aš gaunu ir į kokias pareigas mane priėmė :)
Na, savaitė baigiasi, laukia 3 poilsio dienos, išvados pačios geriausios, tikėjaus kažko daug blogesnio. Aplinka draugiška, spaudimo kol kas jokio, žiūrėsim kaip bus ateity.