Griausmas is giedro dangaus

Prisipažinsiu, pavargau rašyt blog'ą :). Paskutinius mėnesius buvo smagių kelionių, bet tiesiog tingėjosi. Na, o kadangi nuo šiandien aš bedarbis - atsigriebsiu už viską :)
Na bet nuo pradžių: visų pirma mano ex-įmonė vadinasi William Hill. Šįmet sugebėjo iškristi iš Fortune 500, tuom sugadindama man CV, ech.. :) Dirbau aš IT departamente, kuriau naujos kartos sistemas. Priimant į darbą buvo girtasi - atseit tai antras didžiausias IT projektas Anglijoje po NHS. Iš tiesų, keli šimtai žmonių dirbantys prie vieno daikto atrodo įspūdingai. Mano profesinė patirtis fantastiška, manageriai girėsi, kad įvaldė ketvirtą Agile lygmenį, ir iš tiesų projektų valdymas buvo superinis. Tarp programuotojų - jokių studentų, architektai - super kieti, na - profesine prasme galimybės nerealios. Išmokau ir patyriau pasakiškai daug, jaučiu kad Lietuvoj dabar tai jau versčiau kalnus :) O bet tačiau...
Vakar į email atėjo paprastas eilinis laiškelis - rytoj ryte skaitysim pranešimą, prašom dalyvauti. Skaitysim vienu metu dviejuose aukštuose ( mes užimam tris, kiekvienam po kokį šimtą žmonių ), prašom visi dalyvaut. Na, ok, šiandien ryte kaip įprastai aš darbe apie devintą, hmm, keista, nėra interneto, netgi elementaraus kompiuterinio tinklo. Negi tik man?, Kaip ir ne, apsižvalgau, dauguma kolegų krapšto nosis. Kažkas ne taip. Na gerai, reik palaukt pranešimo, pajuokaujam su kolega, kad taip tikisi surinkti daugiau auditorijos :). Po keleto minučių pasirodo vienas iš direktorių tarybos narių, atsiranda mikrofonas, kolonėlės, dabar kalbės..
Ir tada įvyksta kažkas iš pasakų srities. Jis teužtrunka kokias penkias minutes. Pradžioj informuoja, kad IBM vykdė visos IT programos auditą, po to buvo įvertinti biznio prioritetai, na, viena ir kita, bet įmonė nusprendė IT programos nebetesti, o nusipirkti ko jai reikia iš trečios šalies. Tyla..., visi jau supranta, kad kažkas negerai, aš vis laukiu kada kas nors pradės juoktis ir mes gryšim prie normalių darbų. Pranešėjas tesia: "dabar norėčiau, kad visi eitumėt namo". Pradeda linkti keliai.. Informuoja, kad visus kontrakterius atleidžia iš karto, o pastovūs darbuotojai(tame tarpe ir aš) prašomi palikti savo telefono numerį, su jumis bus susisiekta. Mano žvilsnis sustoja ties senior projekto manageriu. Jaučiu kad jam tai naujiena. Žmogelis iš tiesų atrodo nekaip. Dairausi toliau, aplink tik ilgi veidai. Atrodo, kad visi laukia žodelio - joke. Bet pranešėjas pasako ačiū ir išeina.
Atrodo kad mūsų šimtukas žmonių turėtų pakelti triukšmą, bet vietoj to - mirtina tyla. Visi pradeda pamažu eiti prie stalų ir kraustytis daiktus. SURREAL. Jokiam filme nieko panašaus nemačiau. Prie bendros atmosferos trūksta tik dūmų. Pamažu žmonės pradeda burtis į būrelius, kalbėtis. Prisijungiu ir aš. Vienas pagrindinis žodis - shocked, shocked shocked. Visi shocked. Nuo testuotojų iki projekto managerių. Iki pačių vadų. Šito nežinojo niekas. Viskas atrodė visai neblogai, na šiek tiek buvo vėluojama, bet kokybė buvo patenkinama, biznis rodės buvo patenkintas. O staiga, kelių šimtų žmonių paprašoma per dieną pakeisti savo gyvenimus....
Prasideda kalbos. Minima suma - 40 milijonų svarų. Tiek jau yra įdėta į visą programą. Kažkas turi akcijų, pats laikas parduoti, bet turbūt per vėlu, pranešimas jau paskelbtas rinkose. Kontrakteriai, o jų mūsų komandoj dauguma, vaikšto it pardavę žemes. Prasideda kalbos apie socialines garantijas. Panašu kad kontrakteriai liks be jokių kompensacijų. Tiesiog nuo ryt nebegauna algos. O gyvent gi reikia, mokėt mortgage'us ir panašiai. Didžiausias šokas - kad prieš tai nebuvo jokių ženklų, visiem visiem - tai siurprizas. Projektai atrodo gan vykę, esam girdėję tik kalbas kad viskas einasi normaliai. Ne tobulai, bet tikrai normaliai.

Taigi, berašant šį tekstą gaunu skambutį. Pirmadieni esu kviečiamas pasikalbėti į vieną viešbutį :). Darbo vietos matyt jau užkonservuotos :) Pradedu mastyti apie savo planus. Beje, čia nerašiau, bet Vasario 17 turiu bilietus į Kauną :). Į vieną pusę. Taigi nesijaučiu labai nukentėjęs :). Galvoju tik ką įmanoma nuveikti per vieną mėnesį. Bus matyt. Nuotaika vis dar siurreali. Bus proga aprašyt savo kalėdines-naujametines kelionęs į Londoną, Edinburgą. Papasakot ką nors daugiau apie ex-darbą didelėj korporacijoj. Aprašyt priežastis, kodėl jau prieš pusmetį nusprendėm gryžt į Lietuvą. Ir tuo galutinai užversti paskutinį šio blogo puslapį.

Atnaujinta
2008-01-14
Šiandien buvau pakviestas į centre esantį viešbutį aptarti tolimesnės kloties. Kartais stebiuosi kodėl tokiems reikalams reikia prabangiam viešbuty nuomuot konferencijų salę.., na bet tiek to. Šiaip viskas buvo super correct. Manes atsiprašė, kad taip išėjo, pranešė kad atleidžia, ir kadangi turi prieš mėnesį pranešti, tai šiandien ir praneša, o ateinantį mėnesį aš vis dar pas juos dirbu, tik į darbą eiti nereiks. Pinigus už tą laiką mokės kaip visada. Neišnaudotos atostogos taip pat bus išmokėtos. O pats gali mauti atgal į savo Lietuvą kad ir šiandien :). Nu smagu, šiandien pat įdedu CV į Lietuvos paieškos tinklapius ir ieškau Ryanair bilietų, po dviejų savaičių gryžtu !!